Savo kultūrinį įspaudą Vilniuje paliko jau didžioji dalis muzikų, sostinės jubiliejaus proga pakviestų išsirinkti vietą ir jai sukurti naują kūrinį. Japonų kompozitoriaus Toshio Hosokavos muzika suskambo Vilniaus universiteto erdvėse, vokiečių kompozitorius ir teatro inovatorius Heineris Goebbelsas audiovizualinę instaliaciją sukūrė Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčiai.
Italas Ivanas Fedele „įgarsino“ Kazio Varnelio namų-muziejaus meno labirintą. Jautriai su Tuskulėnų memorialo koplyčia-kolumbariumu susijungė ukrainiečių kompozitorės Annos Korsun kūrinys. Neįprastą potyrį – koncertą vienam – pasiūlė lenkė Agata Zubel, muzikiniu tiltu sujungusi Gedimino pilies bokštą ir „K29” verslo centrą.
M. Drukteinis: „Tampi kūrinio gyvavimo pradžios liudininku“
Kaip pabrėžia renginius organizuojančios kultūros inovacijų agentūros „Meno genas“ vadovas kompozitorius Matas Drukteinis, muzikinės patirtys ypatingos dėl kelių priežasčių, pirmiausia, dėl pasaulinių premjerų įvykio.
„Dažnai girdime apie užsienio kompozitorių premjeras Lietuvoje, tačiau įprastai kalbama apie pirmąjį atlikimą mūsų šalyje, o kūriniai gali būti sukurti ir prieš kelis dešimtmečius. Naujos kompozicijos premjera, pirmasis viešas atlikimas apskritai, yra ypatingas įvykis – tampi kūrinio gyvavimo pradžios, jo pirmojo susitikimo su pasauliu liudininku. Neįtikėtinas jausmas, kai suvoki, kad didieji pasaulio kompozitoriai kuria šiai progai, Vilniui ir visas pasaulis žino: kūrinio premjera įvyko Lietuvoje“, – sako M. Drukteinis.
Anot M. Drukteinio, patirtį praplečia ir ekskursijos po erdves bei susitikimai su kompozitoriais: „Pasirinktas formatas, kuo leido įsitikinti ir klausytojų atsiliepimai, neabejotinai skatina geriau pažinti Vilnių, girdimą muziką susieja su aplinkos kontekstais. Tokie įvietinti kūriniai mezga gilų ryšį tarp kompozitoriaus, jo muzikos, vietos ir klausytojo, todėl ir tampa svarbu tiek susipažinti su erdvėmis, tiek su pačiais kūrėjais bei klausant ieškoti asmeninio ryšio su girdima muzika ir aplinka.“
Beveik du mėnesius trukę renginiai artėja į pabaigą. Ciklo „Muzika Vilniui“ organizatoriai – kultūros inovacijų agentūra „Meno genas“ ir „LENsemble Vilnius“ – klausytojams žada įspūdingą finalą bei artimesnę pažintį su dviem šiuolaikinės muzikos ikonomis.
Paskutinių premjerų centre – nacionalinė biblioteka ir žydiškasis Vilnius
Birželio 30 d. ir liepos 1 d. kūrinį Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai pristatys vienas iš didžiausią įtaką šiuolaikinei muzikai Europoje padariusių kompozitorių austras Beatas Furreris. Kūrinio pristatymą lydės ekskursija po biblioteką ir pokalbis su kompozitoriumi.
Be kitų įvairių įvertinimų, Beatas Furreris 2004 m. buvo apdovanotas Didžiąja Austrijos valstybine premija, 2006-aisiais pelnė Venecijos bienalės Auksinį liūtą, o 2018 metais už viso gyvenimo pasiekimus kūryboje jam įteiktas Ernsto von Siemenso muzikos apdovanojimas.
Kūrinio pasaulinę premjerą, kompozitoriaus prašymu, atliks kviestinės muzikos žvaigždės. Vokalo partiją atliks viena ryškiausių Latvijos mecosopranų Helena Sorokina, bosiniu klarnetu gros italas Marco Sala, akordeonu – ukrainietis Roman Yusipey. Visi muzikantai ne kartą yra groję gana sudėtingą Beato Furrerio muziką, todėl Vilniuje publika neabejotinai išgirs aukščiausio meistriškumo skambesį.
Be pasaulinės premjeros, liepos 1-ąją publika turės progą susipažinti su šio išskirtinio kompozitoriaus platesne kūryba Vilniaus rotušėje vyksiančiame portretiniame koncerte. Kūrinius atliks „LENsemble Vilnius“, vadovaujamas kompozitoriaus ir dirigento Vykinto Baltako.
Liepos 5-ąją, Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse, ciklą „Muzika Vilniui“ užbaigs Lietuvos publikai jau atpažįstamo amerikiečių minimalisto Michaelo Gordono kūrinys, sukurtas buvusio Vilniaus geto Žydų tarybos pastato kiemeliui. Dabar jį juosia Vilniaus teatras „Lėlė“, Valstybinis jaunimo teatras ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras.
Michaelą Gordoną su Vilniumi sieja jo šeimos istorija, o kūriniu „Resonance“ devyniems trombonams kompozitorius nori išryškinti žydiškojo Vilniaus paveldą, kartu atskleisti kiemelio istoriją bei savitą akustiką. M. Gordonas savo muzikoje sujungia subtilų ritminį muzikos plėtojimą su neįtikėtina energija. Anot leidinio „The New Yorker“ muzikos kritiko Alexo Rosso, ji įkūnija „pankroko įniršį, neramų laisvojo džiazo spindesį ir klasikinės muzikos modernumo kategoriškumą“.
Tiek liepos 5-ąją, tiek 6-ąją bilietus į koncertą įsigiję klausytojai galės dalyvauti nemokamose ekskursijose po senamiestį, kurios atskleis žydiškojo Vilniaus paveldą. Taip pat įvyks susitikimas bei pokalbis su kompozitoriumi.
