„1920 m. gegužės 15-ąją pirmą kartą Lietuvos istorijoje lygiu, tiesioginiu, slaptu ir visuotinu balsavimu išrinktas Steigiamasis Seimas realiai įtvirtino Lietuvos nepriklausomybę ir nusakė jos politinį būvį – nepriklausoma ir demokratinė Lietuvos Respublika. Kitaip tariant – šią dieną galime įvardinti ir kaip pilietinės, šiuolaikiškos ir vakarietiškos Lietuvos pradžią, kurios demokratinių principų vienaip ar kitaip laikomasi iki šiol. Na, o gegužinės XX a. pr. buvo ne tik pasilinksminimai gamtoje bet ir tam tikro nacionalinio ir politinio sąmoningumo erdvėmis. Šalia linksmybių, vaišių ar meninių programų jose kalbėta apie lietuvybę, savą kultūrą ir politiką“, – pasakoja istorikas Norbertas Černiauskas.
Gegužinėse dalyvaudavo ir tikriausiai pirmąsias savo prakalbas pasakė būsimieji valstybės kūrėjai ar žymieji kultūrininkai: nuo Žemaitės ir J. Jablonskio, nuo J. Vileišio ar A. Smetonos. 1903 m. pavasario gegužinėje ne tik aptarta lietuvių kalbos padėtis, bet ir pirmą kartą viešai prabilta apie nepriklausomą Lietuvą, kaip politinę programą. Vėliau gegužinėse dalyvavo daugelis garsių valstybės ir kultūros kūrėjų: J. Basanavičius, A. Vienuolis, Vaižgantas, M.K. Čiurlionis, A. Žmuidzinavičius, M. Bižiška, K. Petrauskis ir kiti.
Iniciatyvos „Naujoji gegužinė 515” atstovai sako, kad idėja paminėti pagrindą svarbiausioms demokratinės valstybės laisvėms paklojusios datos šimtmetį ir atgaivinti vasaros sutiktuves kilo gilinantis tiek į mūsų šalies istoriją tiek stebint mūsų valstybinių švenčių minėjimo realijas. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad didžioji dalis, net 78 proc., Lietuvos gyventojų nešvenčia svarbių valstybinių datų, 66 proc. mūsų visuomenės sako pritariantys nacionalinių sukakčių minėjimams, bet juose nedalyvauja, nes jiems nepatinka tų švenčių organizavimas.
„Turime daug minėtinų valstybinių datų, bet iš tikrųjų vis dar nešvenčiame jų. Švenčiame religines šventes, Joninės turi alkoholio atspalvį, o tikrai smagių, šiuolaikiškų, jaunus žmones, šeimas įtraukiančių valstybinių švenčių nėra. Pasigilinę į gegužinių istoriją pagalvojome, kad tai galėtų būti ta tradicija, kurią prikėlus ir pasiūlius kultūringą bei atsakingą šventės formatą, galime sutelkti visą šalį ir taip sukurti naują nacionalinę šventę – Naująją gegužinę. Gegužės 15-oji taip pat yra paskelbta ir tarptautine Šeimos diena. Tad šiemet kviečiame visus švęsti su šeimomis, susikurti gražią ir nuotaikingą maisto ir kultūros šventę. Bet tikime, kad ateityje, po metų kitų, gegužės 15-oji išaugs į tikrą maisto ir kultūros festivalį“, – pasakoja iniciatyvos atstovas Karolis Sargūnas.
Naujosios gegužinės iniciatoriai sako, kad nors idėją surengti maisto ir kultūros festivalį dėl pandemijos turėjo atidėti ateičiai, švęsti gegužines su artimaisiais gamtoje galima taip pat smagiai.
„Kviečiame visus paminėti modernios ir demokratiškos Lietuvos gimimo šimtmetį bei sutikti ateinančią vasarą gamtoje, prie šventinio stalo. Gegužinių stalas visuomet būdavo nekasdienis, padabintas pavasario žiedais, o šventės dalyviai – pasipuošę. Tad mūsų siūloma gegužinės formulė paprasta: gamtoje lengvai pagaminami grilio patiekalai, balto sodų žydėjimo įkvėpta apranga ir mėgstamas kultūrinis prieskonis. Šokiai, dainos ar menas – visa tai net ir siaurame šeimos rate padės sukurti tikrą šventę“, – sako K. Sargūnas.
