Sukėlė daug diskusijų

Vokiečių menininko A. Zieglerio kūrinys „Keturi elementai“ įtrauktas į nuolatinę Miuncheno Pinakothek der Moderne meno muziejaus ekspoziciją. Triptikas nutapytas 1937-aisiais, jame vaizduojamos keturios nuogos moterys, simbolizuojančios keturias stichijas: ugnį, vandenį, orą ir žemę. Tačiau viešas paveikslo rodymas sukėlė daug diskusijų Vokietijos kultūros sluoksniuose.

Vokiečių neoekspresionistas G. Bazelitzas pasisakė prieš šį paveikslą, kuris prieš daugelį dešimtmečių esą kabojo virš židinio Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos (Nazi Party,
NSDAP) būstinėje, eksponavimą.

„Šis triptikas – tai įžeidimas kitiems!“, – sakė menininkas, tikindamas esąs sukrėstas, kad „Miuncheno muziejuje galima nacistinė propaganda“.

Jis parašė laišką Bavarijos valstybinių meno rinkinių generaliniam direktoriui Bernhardui Maazui ir Bavarijos Kultūros ir mokslo ministrui Markusui Blumei.

Toks menas negali būti prezentatyviu

G. Baselitzas paragino pašalinti paveikslą, kuris dėl savo dydžio dominuoja salėje. Prie kritikos prisidėjo ir meno istorikas, besispecializuojantis tremties ir Holokausto meno srityje Jürgenas Kaumkötteris, jis taip pat kritikavo Miuncheno muziejų.

„Tokio meno negalima padaryti prezentatyviu“, – laikraščiui „Die Neue Osnabrücker Zeitung“ sakė meno istorikas.

J. Kaumkötteris pabrėžė, kad A. Ziegleris buvo nacių „Imperatoriškųjų kultūros rūmų“ prezidentas ir organizavo vadinamojo (nacių ideologiniu požiūriu) „Išsigimusio meno“ parodą, atidarytą nacionalsocialistų iniciatyva 1937-aisiais.

Paaiškinant kontekstą – menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje rašo, kad naciai pripažino tik nacionalsocialistinę ideologiją atitinkantį, Trečiąjį reichą šlovinantį natūralistinio akademizmo stilistikos meną, todėl iš modernaus meno kolekcijų muziejuose ir privačiuose rinkiniuose buvo konfiskuojami vokiečių (O. Dixo, E. L. Kirchnerio, E. Barlacho, K. Kollwitz, E. Nolde’s, M. Beckmanno, K. Schwitterso, kitų) ir kitų šalių (P. Picasso, H. Matisse’o, P. Gauguino, P. Cézanne’o, V. van Gogho, P. Mondriano, kitų) dailininkų kūriniai, sudaromi dailininkų, kuriems draudžiama tapyti, dalyvauti parodose, sąrašai ir kita.

Nepakanka vien lentelės su aprašymu

J. Kaumkötteris pabrėžė, kad nacionalsocialistinis menas neturėtų būti užrakintas „spintoje su nuodais“, tačiau, kalbant apie meno kūrinius, „kontekstas turi būti labai aiškus“.

„Lankytojas turi iš karto suprasti, kad kūrinys yra nusikalstamo režimo ideologinio konteksto dalis“, – sakė J. Kaumkötteris. Jo nuomone, tam nepakanka vien lentelės su aprašymu.

Pinakothek der Moderne meno muziejaus interneto svetainėje rašoma, kad Trečiojo Reicho laikais „Keturi elementai“ buvo platinami kaip atvirukai ir spausdinami meno žurnaluose. Pasibaigus karui, sąjungininkai paveikslą užregistravo ir perdavė Bavarijos valstybiniam paveikslų fondui. Per pastaruosius du dešimtmečius A. Zieglerio darbai buvo eksponuojami daugybėje parodų.

Probleminio meno slėpimas sukuria tabu?

Bavarijos valstybinių paveikslų kolekcijų generalinis direktorius B. Matzas ir Pinakothek der Moderne meno muziejaus kuratorius Oliveris Kase atmeta kaltinimus, kad paveikslas turi propagandinį poveikį. Naujoje nuolatinėje ekspozicijoje triptiką lydi išsamus komentaras, pranešė jie Vokietijos naujienų agentūrai dpa. Be to, nuo 2015-ųjų A. Zieglerio paveikslas kelis kartus buvo rodomas visuomenei, nes kritiškas nacionalsocialistinio meno tyrinėjimas yra svarbi meno muziejų užduotis, pabrėžė ekspertai.

B. Matzas ir O. Kase mano, kad „kritiškos reakcijos ir diskusijos yra svarbios ir būtinos nacionalsocialistinio meno kontekste“. Jie pabrėžė, kad „nuolatinis probleminio meno slėpimas neskatina kritinio diskurso, o tik sukuria tabu“: „Mūsų karta turi rasti kelią į istoriškai objektyvų nacionalsocialistinio meno suvokimą, kuris būtų platesnis nei moralistiniai kaltinimai. Meno istorikų teigimu, jaunoji karta turi susipažinti su šiuo sudėtingu Vokietijos meno istorijos skyriumi, peržengiančiu tabu ribas, ypač Miunchene, kur 1937 m. buvo atidaryta vadinamojo „Išsigimusio meno“ paroda.“

Bavarijos kultūros ministras M. Blume taip pat sureagavo į G. Baselitzo pastabas. Ministras sakė, kad vieno svarbiausių šiuolaikinių menininkų žodžiai „savaime suprantama, yra svarbūs“. Jis paprašė Bavarijos valstybinės paveikslų kolekcijos atstovų susisiekti su G. Baselitzu ir aptarti jo argumentus.

Pinakothek der Moderne meno muziejus pristato įvairų meną, o galerijos išplanavimą kiekvienas gali pamatyti. Pavyzdžiui, A. Zieglerio „Keturi elementai“ yra toje pačioje erdvėje, kaip ir Pablo Picasso bei nacizmo aukos Otto Freundlicho darbai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją