Antanas Balašaitis gimė 1931 m. balandžio 15 d. Balniuose, Jurbarko rajone. Mokėsi Telviakų pradinėje mokykloje, vėliau – Eržvilko gimnazijoje. 1952 m. baigė Klaipėdos mokytojų institutą, o 1956 m.– Vilniaus pedagoginį institutą.
1957–1960 m. buvo Lietuvių kalbos ir literatūros instituto aspirantas. 1961 m. apgynė disertaciją „Lietuvių kalbotyros terminų istorija“. 1960–1985 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute moksliniu bendradarbiu. „Lietuvių kalbos žodyno“ autorius (VIII–X t., 1970–1976) ir redaktorius (XI–XIV t., 1978–1986). Kartu su kitais žodynininkais parengė papildytą ir pataisytą „Lietuvių kalbos žodyno instrukciją“ (1963, 1983). „Kalbos faktų rinkimo programoje“ (1983) paskelbė išsamią žodžių rinkimo instrukciją. Vienas pirmųjų žodynininkų ėmęsis organizuoti žodžių rinkimo ekspedicijas. A. Balašaitis leksikografo darbą laikė likimo dovana. Bendras žodynininkų – tarsi bičių avilio – triūsas kalbininkui padovanojo daug gražių ir prasmingų akimirkų. Per 23 metus, praleistus rašant ir redaguojant didįjį Žodyną, aplankė kelias dešimtis vietovių. Žodyno kartotekai užrašė apie 20 000 kartotekinių lapelių, 1962‒1975 m. parašė daugiau nei 800 Žodyno puslapių, suredagavo nemažai kitų kolegų parašytų tekstų.
1971–1989 m. su kitais redagavo periodinį leidinį „Mūsų kalba“. 1984 m. išleido mokslo populiarinamąją knygelę „Žodžiai ir žodynai“, 2018 m. pasirodė pataisytas ir gerokai papildytas antrasis jos leidimas. 1985 m. pradėjo dirbti „Mokslo“ leidykloje (nuo 1997 – Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, nuo 2010 – Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras), 1985–1991 m. buvo Filologijos redakcijos vedėjas. Kartu su kitais parengė enciklopedinį žinyną „JAV lietuviai“ (I–II t., 1998–2002), parašė straipsnių „Mažosios Lietuvos enciklopedijai“ ir „Visuotinei lietuvių enciklopedijai“. Redagavo įvairius žodynus: „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ trečiąjį leidimą (1993), D. Urbo „Martyno Mažvydo raštų žodyną“ (1996), „Senąjį Konstantino Sirvydo žodyną“ (1997), A. Vidugirio „Zietelos šnektos žodyną“ (1998).
Paskelbė straipsnių lietuvių dialektologijos, leksikologijos, leksikografijos, terminologijos, kalbos kultūros ir kt. klausimais, populiarino lietuvių kalbotyros veikalus ir kitus leidinius.
2011 m. apdovanotas Petro Būtėno premija. 2016 m. už ištikimybę gimtajam kraštui ir Eržvilko šnektos puoselėjimą apdovanotas Jurbarko rajono savivaldybės ženklu „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“.
Ilgas, šviesus ir prasmingas buvo A. Balašaičio gyvenimas. Net ir sulaukęs garbaus amžiaus mokslininkas skelbė naujus straipsnius, aktyviai dalyvavo įvairiuose renginiuose, nuolat domėjosi lietuvių kalbotyros naujienomis.
Į Amžinybę iškeliavęs Antanas Balašaitis prisimenamas ne tik kaip kruopštus žodyninininkas, bet ir jaunatviškas, kūrybingas, aktyvus žmogus, kuriam rūpėjo ne tik lietuvių kalbotyra, bet ir apskritai Lietuva, jos dabartis ir ateitis.
LKI reiškia nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, kolegoms.
