Kaip rašoma Lietuvos archeologijos draugijos tinklapyje, Rimutė Jablonskytė – Rimantienė gimė 1920 m. spalio 25 d. Kaune, žymaus Lietuvos istoriko Konstantino Jablonskio (1892–1960) ir matematikės Sofijos Landsbergytės – Jablonskienės (1886–1974) šeimoje. 1938 m. baigė Kauno „Aušros“ mergaičių gimnaziją.
1938–1946 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose. 1942 m. apgynė diplominį darbą „Stambieji titnaginiai dirbiniai ir kampininės kultūros klausimas Lietuvoje“.
Dar mokydamasi pradėjo dirbti M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (1942–1960 m. Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejaus mokslinė bendradarbė, vėliau – vyr. saugotoja, galiausiai – Archeologijos skyriaus vedėja).
Baigusi studijas, dėstytojavo Vilniaus ir Kauno universitetuose, o nuo 1960 m. iki 1999 m. vidurio darbavosi Lietuvos istorijos institute. 1962 m. R. Rimantienė apgynė daktarės disertaciją „Pirmykštis Lietuvos teritorijos apgyvendinimas“. 1994 m. už nuopelnus Lietuvos mokslui habilituotai daktarei R. Rimantienei paskirta valstybinė premija.
Sistemingai ir energingai dirbdama, kasinėdama archeologijos paminklus bei studijuodama daugiausia jos tėvo Konstantino Jablonskio surinktą medžiagą, ji atskleidė mokslui seniausią Lietuvos istorijos tarpsnį – nuo pirmųjų gyventojų pasirodymo iki vietinių kultūrų susiformavimo. Konceptualaus pobūdžio monografija „Lietuvos paleolitas ir mezolitas“ yra kertinis veikalas, padėjęs pagrindus Lietuvos paleolito ir mezolito sampratai.
Kitas etapas – keletas dešimtmečių vieno iš sudėtingesnių bei įdomiausių Lietuvos istorijos laikotarpių – neolito bei žalvario amžių tyrinėjimų. Surengta dešimtys archeologinių ekspedicijų Vakarų ir Pietų Lietuvoje, sukaupta ir išnagrinėta gausi archeologinė medžiaga, parengtos keturios monografijos („Šventoji: Narvos kultūros gyvenvietės“. Vilnius, 1979; „Šventoji: Pamarių kultūros gyvenvietės“. Vilnius, 1980; „Nida: Senųjų baltų gyvenvietė“. Vilnius, 1989; „Akmens amžiaus žvejai prie Pajūrio lagūnos“, 2005), daugybė mokslinių straipsnių ir pranešimų. Lygiagrečiai rašomas ir pats reikšmingiausias R. Rimantienės kūrinys, atskleidžiantis 8000 metų laikotarpio istorinę panoramą – „Akmens amžius Lietuvoje (Vilnius, 1984). Knyga susilaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir greit tapo bibliografine retenybe. Antrasis, smarkiai papildytas knygos variantas skaitytojus pasiekė po dvylikos metų (Akmens amžius Lietuvoje“. Vilnius, 1996).
Mokslininkė daug keliavo, skaitydama pranešimus tarptautinėse konferencijose Danijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Latvijoje. Skaitė paskaitas Stokholmo, Upsalos ir Freiburgo universitetuose.
Prezidentas pareiškė užuojautą
Prezidentas Gitanas Nausėda reiškia užuojautą mirus archeologei ir muziejininkei R. Jablonskytei-Rimantienei, praneša Prezidentūra.
„Netekome didžios asmenybės, kuri formavo modernią Lietuvos archeologijos mokslo mokyklą, išaugino archeologų kartas, buvo be galo produktyvi akademikė, tyrinėjusi ir visuomenei pristačiusi pirmykščių Lietuvos gyvenviečių apgyvendinimo principus ir kitus atradimus, atvėrusi žymiausius Lietuvos priešistorės klodus ir sluoksnius. Net ir didžiausios priespaudos laiku, pristatant archeologinę medžiagą akademinei bendruomenei ir pasauliui, R. Jablonskytė-Rimantienė savuoju balsu leido prabilti baltiškajam paveldui“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovas reiškia nuoširdžią užuojautą R. Jablonskytės-Rimantienės šeimos nariams, artimiesiems, draugams, kolegoms ir visai Lietuvos mokslo bei kultūros bendruomenei, nurodoma Prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
