S. Kisarauskienė gimė 1937 birželio 2 Kaune, buvo grafikė, tapytoja. 1960 m. baigė Lietuvos dailės institutą (tekstilę). 1970–82 dirbo Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinete. Nuo 1960 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje.
Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, sukūrė estampų (ciklai Arlekinai, nuo 1961, Šekspyro temomis 1962–64, Vilniaus motyvai 1965–69, Graikų tragedijos motyvai 1972–79, Visiškoje tyloje, nuo 1979, Prisiminimai 1982–85, Vienas 2008), ekslibrisų (V. Kisarausko, 1967, A. Tornau, 1974, D. Thiel, 2000), knygų iliustracijų (E. Mieželaičio Autoportretas. Aviaeskizai 1962), nutapė paveikslų (Figūra 1966, Prie stalo 1968, Kaukės 1969, Kompozicija 1977, Langas 1978, Tarp juodo ir balto 1982).
Plėtojo monotipijos, moliotipijos, oforto, akvatintos, sausosios adatos, kartono, medžio raižinio, įvairias mišrias technikas, grafikos kūriniams būdinga improvizacija, grakščios linijos, įvairių faktūrų deriniai, tapybai – minimali spalvų gama, monumentalumas. 1994 įsteigė vyro V. Kisarausko labdaros fondą. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lenkijos, Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų muziejai.
