Tapo legenda

F. Mann didvyriška laikysena mirties akivaizdoje tapo tikra legenda – apie ją rašoma Filipo Mullerio knygoje „Aušvico liudininkas: treji metai dujų kamerose“ („Eyewitness Auschwitz: Three Years in the Gas Chambers“,1979), šią istoriją taip pat patvirtina istoriniai šaltiniai ir dokumentai, surinkti Niurnbergo proceso metu.
Francesca Mann
Varšuvoje talentinga balerina F. Mann buvo vertinama kaip nepaprasto sceninio temperamento ir potencialo artistė. Mokėsi baleto ir modernaus šokio choreografės, pedagogės Tacjannos Wysockos mokykloje, vėliau – pas Ireną Prusicką. Likus keliems mėnesiams iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, ji netgi laimėjo prizą tarptautiniame šokių konkurse Briuselyje, kur sušoko partiją, įkvėptą prancūzų menininko Edgaro Dega baleto eskizų. Okupuotoje Lenkijoje ji vaidino Varšuvos geto teatre „Femina“. 1943-ųjų pavasarį, F. Mann atsidūrė Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje.
„Jeruzalės baletas“ ("Memento")
Kartu su kitais atvykėliais F. Mann nuvesta į dujų kamerą, kur visiems įsakyta išsirengti. Liudininkų teigimu, balerina nacių sargybinių dėmesį atitraukė gundančiais šokio judesiais. Šitaip jai pavyko įgyvendinti savo sumanymą: išplėšti iš vieno jų ginklą. Paleisti trys šūviai, sužeisti du esesininkai. Balerina buvo sušaudyta, tačiau šis jos poelgis niekada neliko užmirštas – Holokausto metu žydėms moterims suteikė jėgų priešintis.
„Jeruzalės baletas“ ("Memento")

Minint 80-ąsias geto uždarymo Vilniuje metines, įkvėpti tragiškos žydų balerinos istorijos, Izraelio baleto trupė „Jeruzalės baletas“ („Jerusalem Ballet“) mūsų šalyje pristatys pasaulinę baleto „Memento…“ premjerą.

Tikrais istoriniais faktais paremtas baleto pastatymas, anot V. Mikhaylovos, atskleis žiaurius žydų tautos išgyvenimus Holokausto metu, tad į tai ji žvelgianti ypač jautriai.

„Bendradarbiaujame su Izraelio ambasada, su mūsų Lietuvos žydų bendruomene, vilniečiais, bandome klausti patarimų apie baleto pastatymą, kokios būtų emocijos. 80-osios geto uždarymo Vilniuje metinės – džiugi žinia. Džiaugiamės, kad sulaukėme tokios geros reakcijos iš Lietuvos. Tikėkimės, kad ir patys baleto artistai, kurie atvyks, pajaus, kad mes palaikome, mylime, prisimename. Mes papasakosime griaužiančią širdį, stiprią istoriją, priversiančią išspausti ašarą...“, – sakė V. Mikhaylova.
„Jeruzalės baletas“ ("Memento")

Nepasidavė iki paskutinio atodūsio

Kodėl pasakojimui pasirinkta būtent ši herojė – balerina F. Mann? „Tai moteris, kuri pateko į nelaimingą situaciją, bet iki paskutinio atodūsio išstovėjo, nepasidavė, buvo žvaigždė, balerina. Baleto artistai stiprūs, kiekvieną mielą dieną dirba, visas savo valandas atiduoda tik tam, kad šoktų. Šokti – iki paskutinio. Tai nuostabi istorija“, – pažymėjo pašnekovė.

Choreografiją baletui „Memento…“ sukūrė choreografė Nadya Timofeyeva, „Jeruzalės baleto“ ir baleto mokyklos vadovė nuo 2007-ųjų. 2014-aisiais ji laimėjo Jurijaus Sterno prizą menininkams imigrantams už ypatingą indėlį į Izraelio visuomenę ir kultūrą.
Nadya Timofeyeva (Leonido Chromchenko nuotr.)
„Ši baleto trupė yra gerai žinoma, vienas populiariausių spektaklių – „Smuikininkas ant stogo“ pagal to paties pavadinimo miuziklą, parašytą Jerry Bocko, Josepho Steino ir Sheldono Harnicko, naudojantis Šolomo Aleichemo apysakomis. Trupė aktyviai keliaujanti po Europą, visą pasaulį, nuostabu, kad jie sutiko pas mus atvažiuoti, parodyti spektaklį, kuris žydų kultūrai labai svarbus – tai verta dėmesio“, – sakė V. Mikhaylova.
„Jeruzalės baletas“ ("Memento")

Iš lūpų į lūpas

Nors F. Mann gyvenimo istorija skamba kaip scenarijus filmui, V. Mikhaylova sakė negirdėjusi, kad toks būtų pastatyas. „Deja, šita istorija nėra tokia žinoma visur. Kol kas pagal F. Mann gyvenimo istoriją baletą pastatė „Jeruzalės baleto“ trupė“, – pažymėjo ji.

Galbūt po šio baleto parodymo ir kiti kūrėjai susidomės šia istorija, ji pradės eiti iš lūpų į lūpas?

„Šita istorija atsirado tik todėl, kad buvo liudininkai, matę jos mirtį. Norime, kad ji eitų iš lūpų į lūpas, kad visi prisimintų šitą jauną ir ambicingą baleriną, kuri nukentėjo per Holokaustą, bet vis tiek išlaikė baleto artistės jėgas, stiprią nugarą, kuri niekada nesusilenkia... Kai jai pasakė, kad viskas, tavo gyvenimas jau tuoj pasibaigs, ji pradėjo šokti, tuo pačiu sužeisdama nacių pareigūnus. Francescai tuo metu tebuvo vos 26-eri, bet ji buvo ambicinga, siekianti savo tikslo. Ji laikyta viena perspektyviausių savo kartos balerinų Lenkijoje – tiek klasikiniame, tiek šiuolaikiniame repertuare. Kad dramatišku gyvenimo momentu nenulenkė galvos, tai, apskritai, parodo moterų stiprybę, apie kurią pravartu pakalbėti ir šiandien.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt