Vilniaus miesto savivaldybės, Žydų kultūros ir informacijos centro bei Vilniaus muziejaus iniciatyva Vilniuje atsiras 7 stotelės su informaciniais stendais, žyminčiais kelią, kuriuo į Panerius buvo vedami Vilniaus gete kalinti žydai. Stenduose pristatomos dar niekur nematytos A. Geršaterio nuotraukos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Akiva Geršateris – fotografas, įamžinęs mirties kelią į Panerius
1941 m. birželio 24 d. Vilnių užėmus nacistinės Vokietijos kariuomenei, iškart prasidėjo vilniečių žydų persekiojimas ir žudynės. Liepos viduryje žudynės tapo masinės. 1941 m. rugsėjo 6 d. senamiestyje okupacinės vokiečių valdžios ir su ja bendradarbiavusios lietuvių administracijos nutarimu buvo įsteigtas Vilniaus getas, į kurį suvaryta apie 40 000 žydų.
Tarp patekusių į Vilniaus getą buvo Vilniaus esperantininkas, bibliofilas, filatelistas, Akiva Geršateris (1888–1972). Jam, kaip ir dar keletui tūkstančių Vilniaus žydų, pavyko išsigelbėti.
Sovietams atkariavus iš nacių Vilnių, Geršateris, kaip manoma, 1944 m. įsteigto Žydų muziejaus prašymu, nuėjo dešimties kilometrų kelią į Panerius – nuo Baltųjų stulpų, stovėjusių tuometinės Savanorių alėjos (dab. Savanorių prospekto) pradžioje, iki Aukštųjų Panerių, kaskart stabteldamas ir jį fotografuodamas.
„Manau, kad šį kelią – nuo Baltųjų stulpų iki Panerių – pėsčiomis nors kartą turėtų nueiti kiekvienas vilnietis ar Vilniaus istorija besidomintis žmogus“, –, sako idėjos sumanytojas, istorikas, dr. Zigmas Vitkus.
Informaciniai stendai, žymintys kelią nuo Vilniaus geto ir Lukiškių kalėjimo iki Panerių, įrengti tose vietose, kuriuose A. Geršateris eidamas stabtelėdavo nufotografuoti priešais atsiveriantį vaizdą. Šios nuotraukos yra saugomos Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje.
„Vilniaus geto įkūrimas ir likvidavimas – itin skaudūs Vilniaus istorijos epizodai. Vilniaus muziejus, kartu su Žydų kultūros ir informacijos centru, aštuoniasdešimtosioms šios tragedijos metinėms ėmėsi naujos atminties iniciatyvos, kviečiančios pro šalį keliaujančius vilniečius stabtelėti ir susimąstyti apie tai, kas prieš mažiau nei šimtmetį nutiko jų kasdien matomoje aplinkoje“, – sako Vilniaus muziejaus direktorė, menotyrininkė Rasa Antanavičiūtė.
Ėjimas atminties keliu
Šis atminties kelias pirmą kartą bus aktualizuotas rugsėjo 21 d. vyksiančio minėjimo metu ir taps Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti švietimo programos dalimi. Ketvirtadienį dalimi Panerių kelio eis moksleiviai su mokytojais iš Vilniaus „Pažinimo medis“ gimnazijos, Kėdainių „Ryto“ progimnazijos ir Kėdainių profesinio rengimo centro.
O Vilniaus muziejus kviečia visus, norinčius aplankyti naujuosius stendus, eiti nuo Simono Konarskio gatvėje esančios Šv. Hiacinto koplyčios – vietos, šalia kurios kadaise stovėjo baltieji stulpai, žymėję Vilniaus ribą, o dabar stovi pirmasis Panerių kelio stendas – iki buvusios masinių žudynių vietos Paneriuose. Ėjimas vyks rugsėjo 24 d., sekmadienį, pradžia – 10 valandą. Numatoma trukmė – 3 valandos. Dalyviams reiktų nepamiršti užsiregistruoti ir pasirūpinti patogia avalyne.
Vilniaus geto kaliniai į Panerius iki masinių žudynių vietos (dab. Memorialo g. 15) buvo varomi, vežami apie 10 kilometrų. Tiesa, šis kelias ir jo kraštovaizdis yra pasikeitę. Senasis kelias driekėsi dab. Savanorių prospektu, kilo į Panerių kalvą ir toliau tuometiniu Gardino plentu. Sekmadienį bus einama senuoju maršrutu.
Informacija apie stendus ir maršrutą taip pat atsidurs „Neakivaizdinio Vilniaus“ programėlėje. Tokiu būdu ją bus galima pasiekti virtualiai.
Daugiau informacijos apie rugsėjo 24 d. ėjimą čia.
