Kultūra ir švietimas Lietuvoje vis dar sulaukia mažiausiai mecenatų ir filantropų dėmesio. Kodėl taip vyksta ir ką daryti, kad kultūra ir švietimas taptų daugiau pastebimi, kalbamės su MO muziejaus vystymo vadovu Mindaugu Morkūnu, kuris turi daugiau nei 20 metų patirtį dirbant su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), jų plėtra ir lėšų pritraukimu.
Interviu su M. Morkūnu kalbėjomės apie mecenavimo padėtį vykstant karui, iššūkius ieškant mecenatų, naujus įstatymus, susijusius su mecenatyste, ir spragas Lietuvos sistemoje, kurios stabdo ir demotyvuoja mecenavimo procesus.
– Kaip manote, kas skatina organizacijas/ įmones ar fizinius asmenis tapti mecenatais? Ar turi įtakos jų išsilavinimas, pasaulėžiūra, organizacijos/ įmonės vizija ir misija?
– Žinoma, kad pasaulėžiūra turi daug įtakos. Žmonės daugiau keliaudami mato, kaip ši sritis veikia JAV ar Europoje, todėl nori matyti panašius reiškinius ir Lietuvoje.
Tapti rėmėjais ar mecenatais yra įvairių priežasčių. Mecenatystės atveju dažna yra talentų ir kūrėjų globa. Filantropijos atvejais dažnai paramos priežastys susijusios su noru prisidėti prie visuomenės gerovės, socialinio pokyčio, socialinio poveikio siekimas. Socialinė atsakomybė irgi suprantama vis dažniau nebe tik kaip verslų atsakomybė aplinkai ar darbuotojams, bet ir bendruomenei, visuomenei per joms svarbių veiklų rėmimą.
– Gal galite pasidalinti su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduriama ieškant mecenatų?
– Dažnai rėmėjai daug labiau domisi parama visuomenės saugumui, socialinėms, sveikatos problemoms, sportui ir tik po to gerokai mažesnė dalis domisi švietimu ar kultūra. Tačiau parama tik krizinėms bėdoms spręsti gali priminti skubėjimą kovoti su pasekmėmis ignoruojant investavimą į prevenciją bei visuomenės atsparumą artimoje ateityje. Kultūra ir švietimas padeda kurti sąmoningą, progresyviai mąstančią visuomenę, kuri ateityje gali būti gerokai atsparesnė propagandai bei kitoms įtakoms, su kuriomis susidursime ateinančius dešimtmečius.
Taip pat kultūra išgyvena didžiulį tarpsritiškumo pokytį. Kultūros ir meno kontekstai efektyviai pritaikomi tiek neformaliam švietimui, sporto edukacijai, tiek emocinės sveikatos sričiai. Šiuos pokyčius tinkamai išnaudoti ir tinkamai komunikuoti šio pokyčio potencialą ir naudą yra vienas iš didžiausių iššūkių kultūros ir švietimo sektoriams.
– Su mecenatais dirbate daug metų, todėl tikiu, kad teko susidurti su visokiomis situacijomis. Kiek, Jūsų nuomone, mecenatai yra pasirengę finansuoti nežinomus ar naujus kultūrinius renginius, meną, asociacijas, performansus, asmenis?
– Nauja verslo kultūra augina ir naują filantropų kartą, kuriai įdomios inovacijos įvairiose srityse. Net ir nauji projektai gali būti įdomūs, jeigu turi įdomią viziją, misiją, socialinę ar raiškos inovaciją arba daug talento potencialo. Gal atkreipčiau dėmesį, kad visada sunkiau trumpalaikiams projektams ir gal kiek lengviau ilgalaikiams projektams.
– Kokius dar sėkmingus mecenatystės pavyzdžius be MO muziejaus žinote ar teko susidurti?
