„Kultūra nėra prabanga, tai – būtinybė“, – meno žmonių kreipimesi į visuomenę, prezidentę, Seimą ir Vyriausybę cituojamas 2000 m. Nobelio literatūros premijos laureatas kinų rašytojas Gao Xingjian.
Anot kreipimąsi pasirašiusių žmonių, Lietuvos kultūra atsidūrė pavojingoje situacijoje.
„Po pastarųjų metų įvykių (abejingas ar neigiamas politikų požiūris į ją, kaip į likutinę šalies ūkio šaką, nenoras atsižvelgti į pakitusią geopolitinę tikrovę, skubotos mokesčių reformos ir menininkų bei šalies piliečių kultūrinių ir kūrybinių poreikių ignoravimas) ne tik kultūros žmonėms tampa nebeįmanoma kurti bei išgyventi iš kūrybos, bet sudėtinga reikštis ir kūrybinėms visos šalies piliečių galioms. Gąsdinamai išaugusi žmonių emigracija, ypač jaunosios kartos – taip pat požiūrio į kultūrą ir į žmogų pasekmė. Kultūra – ne vien mūsų visų laisvalaikis ar pramoga ir jokiu būdu ne prabanga, bet ir mūsų mąstymo, bendravimo, darbo, tarpusavio santykių būtinybė, pagaliau – visos visuomenės kūrybinių galių paspirtis ir garantas, ji skatina pilietiškumą, mažina socialinę ir regioninę atskirtį.“
Kreipimosi autoriai – menininkai ir kultūros vadybininkai – priminė šiomis dienomis išsakytą prezidentės Dalios Grybauskaitės bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonę, kad kultūra bei kūrybingumas yra svarbiausi Lietuvos ištekliai.
„Pritariame šalies vadovės ir Seimo narių raginimui imtis konkrečių darbų, kurie ne tik tenkintų visuomenės kultūrinius poreikius, bet ir ugdytų piliečių kūrybingumą, užtikrintų ilgalaikius pamatuotus sprendimus, skaidrią ir tvarią šios srities plėtrą. Kultūros gyvasties nebeturi lemti dažni vietos ar šalies valdžių keitimaisi, kadencijos, tarppartinės kovos – susitarimai dėl šalies kultūros, kaip ir dėl politinės krypties bei užsienio politikos, turi atitikti ne vienos partijos ar valdančios koalicijos interesus, bet visos visuomenės lūkesčius. Kultūros ministerija iš kultūrą administruojančios žinybos turėtų tapti modernią jos politiką formuojančia bei suskaldytą kultūros sektorių konsoliduojančia institucija, konstruktyvia Kultūros ministerija. Būtent tokio kokybiško jos atsinaujinimo laukiame iš naujo vadovo.“
Pasak menininkų, seniai subrendusi būtinybė kurti ilgalaikę kultūros raidos strategiją. Jie skatina įstatymų leidėjus atsižvelgti į gyvybinius šalies poreikius, situaciją, gresiančią kultūros sferai, ir priimti reikiamus įstatymus, užtikrinti kultūros išsaugojimą bei plėtrą, auginti kokybiškai kultūrai reiklią publiką, ugdyti kūrybingus ir kultūrai atvirus piliečius.
Kreipimąsi pasirašė nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai kino režisieriai Šarūnas Bartas, Almantas Grikevičius, Arūnas Matelis ir Audrius Stonys, teatro režisieriai Oskaras Koršunovas, Eimuntas Nekrošius ir Jonas Vaitkus, pianistas Petras Geniušas, aktorius Rolandas Kazlas, poetas Kęstutis Navakas, rašytojas Sigitas Parulskis, scenografė Jūratė Paulėkaitė, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas Gintaras Rinkevičius, dirigentas Robertas Šervenikas, operos dainininkė Sigutė Stonytė.
Tarp pasirašiusiųjų taip pat yra teatro režisierius Aidas Giniotis, operos dainininkai Asmik Grigorian ir Edgaras Montvidas, operos režisierė Dalia Ibelhauptaitė, kino prodiuserė Ulijana Kim, choreografė Birutė Letukaitė, kino režisieriai Algimantas Puipa ir Kristijonas Vildžiūnas, pianistas Rokas Zubovas, Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė.
