Iš kur atsiranda stigmos?
„Menininkai dažniausiai asocijuojasi su tam tikra jautria visuomenės grupe. Pradėjau svarstyti, klausti savęs, kodėl ji yra traktuojama kaip itin jautri, iš kur atsiranda šitos etiketės, stigmos?“, – apie pačioje naujos veiklos pradžioje iškilusius klausimus pasakojo dainininkas ir aktorius V. Bartušas.
Papildydama kolegą dainavimo srities profesionalė, atlikėja E. Radavičiūtė pažymėjo, kad jiems su V. Bartušu visada buvo svarbu kalbėti apie vidinius išgyvenimus, psichologines problemas, kurios iškyla tarp kūrėjų.
Nuo sumanymo kurti tinklalaidę pradžios praėjo beveik vieneri metai. Pirmajį „Kažkas čia nedera“ sezoną tinklalaidės kūrėjai pradėjo kartu su sveikatos specialistais Aušra Mockuviene, Dainiumi Jakučioniu, Raminta Girdvaine, Gediminu Tumėnu, Inga Juodkūne ir kūrėjais Dominyku Vaitiekūnu, Kristina Jurevičiūte, Agne Juškėnaite, Matu Samulioniu, Jurgiu Kubiliumi ir Vincenzo de Martino. Jau yra įrašytos šešios tinklalaidės, kuriose kalbamasi ateities baimės, nerimo, žemos savivertės, perfekcionizmo, atidėliojimo ir depresijos temomis.
Visuomenėje šios temos vis dar tabu
E. Radavičiūtė pastebėjo, kad, iš esmės, laidose kalbama apie tokias temas, kurios, iš dalies, vis dar yra tabu visuomenėje. V. Bartušas neabejoja, kad žema savivertė, prokrastinacija, nerimas turi tiesioginę sąsają su menininko kūrybiniu ir profesiniu keliu.
Kadangi abu tinklalaidės sumanytojai yra kultūros lauko atstovai, E. Radavičiūte ir V. Bartušas atkreipė dėmesį ir į savęs įsivertinimo klausimą.
„Apskritai, kultūra politiniu lygmeniu – dažnai nuvertinama, nors ji prisideda prie vietos gentrifikacijos, bendruomenių jungimo. Kultūra turi didžiulę jėgą, bet ji yra nuvertinta. Taip pat ir atlikėjai dažnai pasiduoda tam nuvertinimui, save silpnai įvertina net pinigine [atlyginimo] išraiška. Norėjosi pasakyti, <...> kad, pažvelgus iš šono, esame daug daugiau vertesni“, – sakė V. Bartušas.
E. Radavičiūtė dėkojo vienai pirmųjų mentorių ir skatintojų A. Mockuvienei, Depresijos įveikimo centro įkūrėjai.
„Išgirdusi, kad mes, menininkai, ribinių situacijų akivaizdoje, tokiose kaip kovidas ar karas, juntame, kad mūsų specialybė praranda prasmę, Aušra mus sustabdė, sako, palaukit, negi jūs įsivaizduojate, kad menas yra nesvarbus? Visiškai priešingai, menas tokiose situacijose imasi iniciatyvos. Susižvalgėme su Vaidu, patikėjome tais žodžiais... Bet žema savivertė – tik viena iš šešių šiame sezone užčiuoptų temų“, – pabrėžė ji.
Psichologiniai iššūkiai tarp menininkų, anot V. Bartušo, neretai yra palaikomi kaip stiprybė.
Leidimas būti pažeidžiamam
V. Bartušas atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis tinklalaidėse analizuotų temų – apibendrintos, išskyrus pokalbį apie depresiją.
„Pasikvietėme I. Juodkūnę, kuri yra išleidusi nuostabią knygą, jos specializacija – depresijos gydymas ir savižudybių prevencija. Ši tinklalaidės laida buvo mums iššūkis, nes, iš tiesų, kalbant konkrečiai, reikia itin jautriai ir apžvalgiai kurti turinį, išnaudoti visą turimą empatiją. Depresija visuomenėje – labiausiai stigmatizuojama“, – sakė jis.
Kituose tinklalaidės „Kažkas čia nedera“ sezonuose autoriai ketina paieškoti „šiek tiek nederėjimo kituose laukuose“.
„Norėtume paliesti ir lyčių teises, mobingą, #metoo atvejus – labiau socialines problemas, vėliau vėl sugrįžti prie psichologinių dalykų. Menininkų bendruomenė gan tampri, tarpusavyje susijusi, tad gali skaudžiai paveikti bendruomenės narius. Deja, tai įvyksta“, – liūdnai konstatavo V. Bartušas.
E. Radavičiūtė vylėsi, kad ir toliau pavyks išnaudoti savo stipriąją pusę – empatiją. „Ir toliau stebėsime kylančias problemas, iššūkius, reaguosime į tai, ir antrame, ir, galbūt – trečiame sezone, – panašių temų žadėjo nevengti ji. – Vertiname kiekvieną iš dalyvavusių, esame jiems dėkingi, nes tikrai žinome, suprantame, kad nėra paprasta apie tai kalbėti.“
Rugsėjo 19 d., kultūros komplekse SODAS 2123, tinklalaidės pristatymo renginyje vyks diskusija „Psichologinės sveikatos stigmos menininkų bendruomenėje. Kodėl būtina apie tai kalbėti?“
„Vyks tinklalaidės pre-release (išankstinis leidimas, – aut. past.). Nesinorėjo įprasto vakarėlio su kanelėmis ir muzikyte... Norėjosi įprasminti visą šį projektą, todėl renginyje, pristatančiame tinklalaidę, vyks diskusija. Kad žmonės ateitų, paklausytų, kodėl reikia apie tai kalbėti. <...> Pradžioje laidos pažadėjome atverti savo širdį: kaip mes su tuo susiduriame, kaip mūsų kūrybinį profesinį kelią paveikia tam tikra problema. Iš tiesų, tokia savirefleksija. Per šį projektą išmokau stebėti savo emocijas, jas priimti, suprasti. Prie to daug prisideda patirtis tinklalaidėje“, – kalbėjo V. Bartušas.
Viena tinklalaidės pagrindinių žinučių, E. Radavičiūtė tęsė, pasakyti žmogui, kuris susiduria su viena ar kita įvardinta problema, kad jis yra ne vienas.
„Tikriausiai kiekvieno menininko kūrybinis įrankis – pažeidžiamumas, atvirumas. Apskritai, kas yra kūryba? Tai leidimas būti sau pažeidžiamam. Jaučiame, kad yra itin aktualu kalbėtis šiomis temomis su menininkais. Ne, negalvojame, kad kitos profesijos su tuo nesusiduria, tačiau būtent kūrėjai ir kūryba yra apie tai: tu turi būti pažeidžiamas, kad galėtum kurti“, – sakė ji.
V. Bartušas pasakojo, besisukdamas savo profesiniame pasaulyje pastebintis tam tikrą tendenciją:
„Paskutiniaisiais magistro studijų metais akademijoje pastebėjau, kad kultūra daro tiesioginį poveikį įvairioms pažeidžiamoms socialinėms grupėms, kelia rezonansus visuomenėje. Pavyzdžiui, režisierės Kamilės Gudmonaitės kūryba – kalba apie skaudamus dalykus, po jų norisi reflektuoti situacijas, priimti sprendimus, kurie kelia gyvenimo kokybę ir sau pačiam.“
