Įkvėpimu tapo žvalgybų karai
M. Adomėnas knygą paslapčia pradėjo rašyti jau seniai, tik apie tai neprasitarė niekam, net patiems artimiausiems, kol nebuvo tikras, kad kažkas iš to gali išeiti.
„Aš esu filologas ir tekstų, taip pat ir grožinių, skaitytojas ir analizuotojas. Tiek būnant politikoje, tiek prieš tai, tu visą laiką susiduri su labai įdomiomis istorijomis, siužetais, apie kuriuos galvoji, kad jei būtų knygoje, atrodytų įdomiai. Tada kilo mintis, kad reikia pabandyti iš tos tikrovės kažką iškristalizuoti“, – kalbėjo jis.
„Aplinkui vyksta tiek daug įdomių, avantiūristiškų, pilnų nuotykių ir pavojaus siužetų. Negaliu sakyti, kad aš juos aprašiau, bet jie įkvėpė parašyti knygą, šnipų romaną“, – pasakojo M. Adomėnas.
Visgi, jis pabrėžė, kad tiesos nereikėtų ieškoti pažodžiui: „Aišku, tikrovė ir patirtis duoda tą tam tikrą impulsą, įkvėpimą, tu gali pasiimti kokią nors frazę, tipažą, bet viskas yra permaišyta ir sudėta į siužetą, kurio tikrovėje nebuvo, bet galbūt galėjo būti kažkas panašaus. Būtų turbūt klaidinga skaityti ir ieškoti, kas čia iš tikrųjų už to slepiasi, bet kad panašūs siužetai vyko ir kad jie gali vykti, kad Lietuvoje, Vilniuje po paviršiumi vyksta tokie žvalgybų karai, kurie knygoje aprašyti – tai yra faktas“.
