Kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru operos koncertinį atlikimą klausytojams pristatys žymiausi operos solistai baritonas Brett Polegato (Kanada), sopranas Lauryna Bendžiūnaitė, tenorai Edgaras Montvidas ir Mindaugas Jankauskas, bosas Tadas Girininkas, mecosopranas Rita Preikšaitė, berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ (vad. Vytautas Miškinis) ir Kauno valstybinis choras (vad. Robertas Šervenikas). Plačiau apie šią operą prieš koncertą kalbamės su maestro G. Rinkevičiumi.
– Maestro, kaip K. Szymanowskio „Karalius Rogeris“ atsirado Jūsų akiratyje?
– „Karalių Rogerį“ prieš kelerius metus pasiūlė atlikti E. Montvidas – tuomet jis šį kūrinį dainavo su Bostono simfoniniu orkestru ir „Accademia Nazionale di Santa Cecilia“ orkestru Romoje. Kūrinys reikalauja didžiulių atlikėjų pajėgų, todėl tąsyk buvo sudėtinga suorganizuoti, kad įvyktų tokia premjera. Tam ryžomės šiemet: rugpjūčio 27 d. operos koncertinis atlikimas nuskambėjo Pažaislio muzikos festivalio baigiamajame koncerte, o rugsėjo 28 d. ją galės išgirsti Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pradžios koncerto klausytojai.
– Ar Lietuvoje ši opera buvo kada nors pastatyta?
– Ne, Lietuvoje „Karalius Rogeris“ skambės pirmąjį kartą. Opera buvo parašyta 1924 m., jos pirmas pastatymas įvyko 1926 m. Varšuvos didžiajame operos teatre, o Lietuvoje tai tikrai yra premjera.
– Gal galėtumėte papasakoti, kokia „Karaliaus Rogerio“ pagrindinė idėja?
– Šios operos pagrindinę mintį kiekvienas gali matyti truputį savaip. Mano nuomone, žiūrint iš filosofinės pusės, šios operos siužetas atskleidžia, kaip žmogaus valia ir įtaiga gali nuvesti visą tautą kita kryptimi. Sicilijos karalius Rogeris II yra istorinė asmenybė, gyvenusi XII amžiuje. Tačiau opera nesiekia atkurti istorinių įvykių. Čia atsiranda jauno ir gražaus Piemens personažas, kuris lyg pagoniškasis Dionisas įžengia į bizantiškosios krikščionybės pasaulį, jis sako: „Mano Dievas yra toks pat gražus kaip ir aš.“ Kai pranašas turi tokią įtaigą ir valią, kuriai net karalius negali pasipriešinti, jis gali padaryti neįmanomai stiprius dalykus, nuvesti tautą ten, kur jis nori. Šiuo atveju – į gamtos kulto ir malonumų sferą. Iš pradžių priešinęsis, pabaigoje karalius Rogeris nuseka paskui Piemens idėjas. Visgi, mano nuomone, jis tai padaro daugiau iš meilės savo žmonai Roksanai, kuri iš karto nusekė Piemenį ir tokiu būdu išvedė iš proto karalių. Aš matau šios operos istoriją būtent taip. O tie, kurie klausysis operos ir skaitys jos libretą, galės susidaryti savo nuomonę.
– Piemens personažas operoje turi daugiau teigiamą ar neigiamą reikšmę?
– Šioje operoje tikrai nėra „balta“ ar „juoda“. Iš pažiūros Piemuo tarsi sujaukia nusistovėjusią tvarką, bet valios, jėgos ir įtaigos prasme tai turi ir teigiamą reikšmę.
– Panašu, kad šios temos yra aktualios ir šiandienos kontekste?
– Taip, iš tiesų – neįtikėtinai aktualios. Kai žmogus turi vidinę jėgą ir principus, jis gali padaryti neįtikėtinai daug darbų – ir gerų darbų. Tai turbūt – pati aktualiausia tema šiais laikais, kuomet labai daug pasrovinių, oportunistinių sprendimų. Jie atitinka biurokratinius reikalavimus, bet neatitinka teisingumo ir sveiko proto kriterijų, kuriems įgyvendinti dar reikalinga ir tvirta valia. Tik atrodo, kad veiksmas vyksta dvyliktame amžiuje, bet iš tikrųjų viskas puikiai tinka ir dvidešimt pirmam.
– O kokia ši opera muzikine prasme?
– Kad skaitytojai galėtų geriau įsivaizduoti, kokio stiliaus ši muzika, ją galima būtų palyginti su R. Strausso, M. Ravelio, C. Debussy, A. Skriabino ir galbūt kažkiek A. Schoenbergo kūryba. Bet, aišku, K. Szymanowskis yra K. Szymanowskis – tai originalus kompozitorius, turintis savitą stilių. „Karalius Rogeris“ yra tikra muzikinė drama, tačiau vietomis netikėtai šiame audinyje nuskamba labai gražūs, kantileniniai intarpai. Vien iš to matosi, kad K. Szymanowskis yra labai talentingas kompozitorius. Muzikos turinio ir formos prasme visiškai genialus yra pirmas veiksmas, o Piemens ir Roksanos arijos, mano nuomone, – vienos genialiausių operos istorijoje. Taip pat šioje operoje didžiulė choro reikšmė, labai sudėtingos visos partijos. Darbo daug tiek visiems solistams, tiek orkestro muzikantams: stygininkams, pirmam smuikui, valtornai, trimitui, obojui, anglų ragui – viskas šioje operoje labai individualizuota. Dėl to šią muzikinę medžiagą ir lyginu su prieš tai minėtų kompozitorių muzika – joje visiems yra labai daug darbo. Tas pats ir su K. Szymanowskiu.
– K. Szymanowskis – vienas žymiausių lenkų kompozitorių, tačiau ši opera nėra dažnai atliekama. Kaip manote, kodėl?
– Dideli teatrai šią operą tikrai stato, tačiau yra tokių operų, kurios tikrai labai geros, bet rečiau atliekamos dėl savo sudėtingumo ir specifiškumo. Pavyzdžiui, ši opera skamba lenkų kalba, kuria ne taip paprasta dainuoti, joje jaučiasi ir nacionaliniai bruožai, tai yra lenkiška muzika. Visa tai ir anksčiau minėti muzikiniai niuansai lemia, kad kiekvienas jos atlikimas muzikantams yra nemenkas iššūkis.
LVSO sezono pradžios koncertas, kuriame skambės K. Szymanowski opera „Karalius Rogeris“, įvyks 2023 m. rugsėjo 28 d. 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
