Žėrė pagyras

Į naujienų portalą JP operos solistė V. Iljinaitė atėjo švytinti. Džiaugėsi pasipuošusiu gimtuoju Panevėžiu ir žėrė pagyras vis gražėjančiam miestui. Pasak jos, nors iš Londono atvyksta kelis kartus per metus, bet pastebi Aukštaitijos sostinės pokyčius.

Lyrinio-dramatinio soprano balso savininkė labai džiaugiasi galimybe koncertuoti Panevėžio muzikiniame teatre. 2023 metus teatras užbaigė su Muzikinio teatro pučiamųjų instrumentų orkestru „Garsas“ ir ryškiais jaunosios kartos solistais – šiuo metu Karališkojoje muzikos akademijoje studijuojančia panevėžiete V. Iljinaite ir Nacionalinio operos ir baleto teatro solistu Juozu Janužu.

Skausmingi metai

Šie metai V. Iljinaitei buvo ir įdomūs, ir skausmingi, bet, kaip ji sako, kad per skausmą įgavo gyvenimiškos patirties – debiutinį rečitalį garsiajame Niujorko „Carnegie Hall“ aptemdė palaikyti atvykusios mamos liga. Pasak jos, svajonės išsipildymas pavirto į vieną didžiausių išbandymų gyvenime.

„Mano mama ir aš vasarą turėjome išbandymą. Niujorko „Carnegie Hall“ turėjau pasirodymą, o mama („Vilties“ progimnazijos direktorė Danutė Valiukienė – red. pastaba) atvažiavo ir mane pamatyti, ir išgirsti debiutinį pasirodymą. Turėjo būti labai smagus pasimatymas, bet įvyko tai, ko net negalėjau pagalvoti. Mama susirgo, bet viskas pavyko“, – prisiminė sėkmės ir nesėkmės operos solistė.

Turi išsilavinimą

V. Iljinaitė turi du bakalaurus, jai liko apsiginti magistrą.

„Tai įvyks birželio mėnesį. Tuomet būsiu su dviem bakalaurais ir magistru. Dabar juokas ima. Niekam nerekomenduočiau dviejų bakalaurų, bet tai buvo skirtingų krypčių. Pirmas – teatro, o antras – operinio dainavimo. Labai sunku buvo, bet tai jau praeityje. Magistras bus – muzikos, meno ir operinio dainavimo srities“, – nuoširdžiai kalbėjo Valerija, o, išgirdusi klausimą, kas toliau, atsakė paprastai – pasaulis.

Visi koncertai – svarbūs

„Ta sąvoka – plati, bet, manau, kad laukia pasaulis. Visada norėjau pasaulio, nes mano tikslai nepasikeitė nuo paauglystės. Visada sakydavau, kad noriu siekti karjeros, o to siekiu nuo mažens. Tačiau, kai atsiranda branda, pasidarai racionalesnė. Kita vertus, siekiu tikslo ir tą darau toliau“, – atvirai pasakoja Valerija ir prisipažino, kad ryšis su Panevėžiu – nerealus.

„Visi koncertai, kurie vyksta pastaruoju metu – man labai svarbūs. Jaučiu, kad ryšiai su gimtuoju miestu nenutrūko, jie tiesiogine prasme – tęsiasi. Nesvarbu, kur dainuočiau, atlikimas turi būti profesionalus. Tai gali būti mokykla, teatras. Labai smagu, kad sulaukiau pakvietimo iš Muzikinio teatro. Labai apsidžiaugiau. Mano miestas gyvas ir jame galiu koncertuoti. Nerealus orkestras ir dirigentas. Visa tai – dovana Panevėžiui“, – džiaugėsi dovana gimtajam miestui V. Iljinaitė.

Suteikia drąsos

„Kaip ir kiekvienas žmogus turiu abejonių, jeigu kažkas nepasiseka, arba pasiseka ne taip, kaip galvojau. Tačiau balansuoju ir stengiuosi su savimi sutarti. Esame visi žmonės, todėl ateina suvokimas, kad reikia gyventi, mokytis ir siekti savo tikslų. Einu ten, kur jaučiuosi geriausiai. Todėl jaučiuosi sąžininga sau“, – ramiai pasakojo Valerija ir teigė, kad sėkmės ir nesėkmės suteikia drąsos ir, kaip bebūtų keista, suteikia teisę eiti savo keliu.

Pasiteiravus apie tolimesnį kūrybinį kelią, Valerija neslėpė, kad kūryba yra nesustojamas procesas.

„Poetas Mačernis yra pasakęs, kad gyvenimas – mano gyvenimas. Kūryboje yra daug destrukcijų, o kūrybos kaina – neišmatuojama. Juokaujame su draugėmis operos solistėmis, kad esame lyg ir vienuolės: esame vis kitoje vietoje, vis kitur. Taip yra. Keliauji, dainuoji. Kūrybiškas žmogus negali sustoti, bet kiekvienam žmogui reikia įsižeminimo. Mano įsižeminimas – grįžti namo į Panevėžį. Čia jaučiuosi, kaip pasakoje. Tai pats nuostabiausias miestas“,– plačiai šypsosi Valerija ir sako, kad savo kelionės lagaminus keičiasi dvejose vietose.

Dėkoja už kiekvieną dieną

„Tai yra Londonas ir Panevėžys. Dėkoju už kiekvieną dieną, kurią pargyvenau ir išgyvenau. Dėkoju už kiekvieną dieną ir linkiu – būkite artimesni, šiltesni ir vertinkite tai ką turite dabar – šiandien. Daiktai, aprėdai, mašinos – tai yra tik priemonės, kuriomis naudojamės gyvenime. Visa kita – daug svarbiau. Gyvenkime sau ir su kitais. Girdėkime vienas kitą“, – linkėjo prasmingo gyvenimo operos solistė V. Iljinaitė.