J. Tumo Vaižganto premija šį sekmadienį bus įteikiama jau trečiąjį kartą – pirmąją premiją gavo Rimantas Vanagas, antrąją - Gintautas Iešmantas. Premija kasmet (nuo 2002 m.) skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos derinimą.

“Nuo to laiko, kai Gintarės Adomaitytės pavardė pasirodė respublikinėje spaudoje, jos rašiniai išsiskyrė jaunatviškumu, drąsa, jie netilpo į jokius rėmus. Paklauskime šiandien „Šiaurės Atėnų“ skaitytojų, be kurių žmonių jie neįsivaizduoja savaitraščio veido, ir Gintarės vardas tikrai bus paminėtas”, - teigia prozininkė Birutė Jonuškaitė.

Gintarė Adomaitytė ne tik bendradarbiauja su kultūriniais leidiniais, bet ir kasmet leidžia knygas. 1999 m. išleistas jos pasakų rinkinys „Debesėlis ieško vardo“, 2001 m. – paaugliams skirta baladžių apysaka „Laumžirgių namai“, 2002 m. – pasakojimai apie žinomus vaikų rašytojus „Sparnuotos iškabos“, 2003 m. – „Vėjų miesto pasakos” bei knyga apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį „Kelio dulkės, baltos rožės”, pelniusi rašytojai J. Tumo-Vaižganto premiją.

Šiais metais G. Adomaitytė jau išleido esė rinkinį „Šokis ant stalo“ ir parašė tekstus Šarūno Saukos paveikslėlių knygai „Mykoliuko diena“. “Gintarę drąsiai galima vadinti publiciste, eseiste bei prozininke ir vaikų rašytoja”, – apie premijos laureatę kalbėjo B. Jonuškaitė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją