Žaidimų asociacijos vadovas R. Jadzevičius teigia, kad žaidimų industrija yra neatsiejama šiuolaikinės kultūros lauko sritis, kurioje susipina menas, muzika, kino ir animacijos elementai. Per žaidimus galima kalbėti apie daugybę svarbių dalykų, perduoti reikšmingas žinutes ir formuoti žaidėjų požiūrį į supančią aplinką, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lapkričio pabaigoje Vilniuje vyksiančiam Nacionaliniam kultūros forumui R. Jadzevičius rengia pranešimą apie žaidimų industriją ekologijos kontekste. „Turime didžiulę erdvę skleisti tvarumo idėjas, būtina ją išnaudoti, tik mums reikia šiek tiek pagalbos“, – sako jis.

Prieš Kultūros forumą su R. Jadzevičiumi kalbėjosi žurnalistė Laisvė Radzevičienė.

– Ar pasaulyje jau egzistuoja žaidimų, kurie kalba apie ekologiją ir tvarumą?

– Jei kalbėsime apie žinomus, didžiuosius žaidimus, turbūt – nelabai, tačiau mažieji kūrėjai apie tai kalba. Didieji žaidimai paprastai turi savo istoriją, pagrindinę mintį ir kelią, ekologijos ir tvarumo temos juose gali būti įdiegtos tik šalutinės. Bet ir tai būtų gerai, todėl mes ir kalbame apie bendradarbiavimą, darbą kartu.

Tvarumo ir ekologijos temos man pačiam visada buvo artimos, nors pastaruoju metu aiškiai matoma, kaip jos yra užgožiamos kitų, baisesnių temų – karų, katastrofų. Liūdna, kad ši tema pasimeta, todėl ypač džiaugiuosi, kad Kultūros forumas šiais metais kalba būtent apie tai. Neabejoju, kad kultūros ir ekologijos sritys gali atrasti daugybę bendrų istorijų, temų ir problemų sprendimo būdų.

– Ar jūs į savo Žaidimų kūrėjų asociacijos programą esate įrašę tvarumo kryptį?

– Kaip tik atsinaujiname asociacijos įstatus, naujuose apie tvarumą bus kalbama daug. Iki CO2 emisijos neutralumo mums dar ilgas kelias Lietuvoje, ypač kai kaimyniniuose kraštuose vyksta karas, o karo pramonė didina savo apsukas. Visa tai neprisideda prie tvarios ekonomikos, tačiau apie tai reikia kalbėti ir daryti, ką tik įmanoma, kad sprendimai keičiant Europos kryptį būtų priimami kuo greičiau.

Tvariai žaidimų industrijos plėtrai reikalinga nuolatinė technologijų pažanga, leidžianti tobulinti žaidimų grafiką, mažinti energijos sąnaudas.

Tvarumas dabar yra daug kur vartojamas terminas, kartais sunku suprasti, kaip plačiai apie jį galima kalbėti ir yra kalbama. Edukaciją, gerus potyrius žaidžiant taip pat galima laikyti tvarumu.

– Kai kalbame apie kompiuterinius žaidimus, visada egzistuoja dvi pusės. Žaidimų kūrėjai gali sujungti žmones įvairiuose pasaulio kraštuose, skatina juos bendrauti, žaisti kartu, atrasti bendras patirtis, bet kartu jie kaltinami, kad kuria produktą, kuris sukelia priklausomybę...

– Pasakysiu labiau iš asmeninės patirties – priklausomybės gali būti labai skirtingos. Ir netgi jei tokia egzistuoja tarp žaidėjų, jei jie praleidžia žaisdami daugiau laiko, nei reikėtų, juk jie nežaloja savo kūno, tai – jų gyvenimo būdas ir asmeninis pasirinkimas. Juo labiau, kai renkasi suaugę žmonės.

Kur kas svarbiau kalbėti apie jaunuosius žaidėjus, todėl mes ir raginame tėvus, kad būtent jie parinktų savo vaikams žaidimų turinį ir planuotų jų laiką prie kompiuterio. Geras žaidimų turinys gali ugdyti ir socialinius, ir protinius sugebėjimus. Turbūt tvarumas irgi – fokusuotis į moralės normas, o ne į pelną. Tik moralus verslas gali priimti gamtai ir ekologijai naudingus sprendimus.

– Ar galite pasakyti, kokio didumo šiandien Lietuvoje yra žaidimų kūrėjų industrija?

– Lietuvos žaidimų kūrėjų industrijoje dabar dirba daugiau nei 2 500 profesionalų. Mūsų šalyje įsikūrusios 64 lietuviškos studijos, dar 18 priklauso užsieniečiams, turime ir keletą, su žaidimų industrija susijusių paslaugų tiekėjų. Mūsų gretas stipriai papildė iš Baltarusijos į Lietuvą persikėlę žaidimų kūrėjai. Draugiškai juos priėmėme.

– Kaip dažnai didžiosios pasaulio žaidimų kūrimo kompanijos samdo lietuvius?

– Su bendruomene susitinkame kartą per mėnesį, taigi, naujienos mus greitai pasiekia, pasikviečiame įdomių svečių. Neseniai kalbėjomės su žaidimų grafikos dailininku Viliumi Petrausku, kuris yra dirbęs amerikiečių vaizdo žaidimų studijoje „Santa Monica Studio“. Jis dalyvavo kuriant žaidimų „God of War“, „God of War Ragnarok“ serijas. Tomas Sakalauskas iš „No Brakes Games“ studijos sukūrė žaidimą „Human Fall Flat“. Tai – vienas sėkmingiausių ir garsiausių lietuvių žaidimų pasaulyje. Pasaulyje jo parduota daugiau kaip 45 milijonai kopijų, o naujoji žaidimo dalis šiais metais kartu su kitais svarbiausiais šių metų anonsais pristatytas pasauliniame renginyje „Devolver Direct 2023“.

– Kalbėjote apie tai, kad žaidimuose susilieja daugybė kultūros ir verslo sričių. Ar žmonės jūsų industrijoje tokie pat skirtingi?

– Be abejo, didžiąją dalį sudaro programuotojai, tačiau dirba daugybė menininkų, animatorių, muzikos kūrėjų, turime žmonių iš kino. Klaidinga manyti, kad žaidimų industrijoje dirba tik programuotojai. Norime tos stigmos atsikratyti, egzistuoja daugybė skirtingų pozicijų, kuriose gali būti naudingas.

– Jūs, tikriausiai, su programavimu taip pat neturite nieko bendra?

– Esu baigęs finansų ekonomikos studijas, dirbau įvairiose srityse, beveik prieš penkerius metus buvau pasiėmęs laisvus metus, gyvenau Toronte ir turėjau laiko pagalvoti, ką išties noriu veikti. Grįžęs įkūriau savo žaidimų studiją.

– Ar galite apibrėžti savo mėgstamą žaidimų kryptį, stilių?

– Man visada patikdavo stiprios istorijos – ir knygose, ir filmuose, ir žaidimuose. Patraukia įdomus, kitoks naratyvas, detektyvo elementai, nerealiame, nežinomame pasaulyje vykstantis veiksmas, kai gali tyrinėti, atrasti. Išties, naratyviniai žaidimai mane labai traukia ir įtraukia. Pradedant nuo point and click, kur tiesiog spaudinėji kompiuterio pelytę, iki šaudyklių ar vaidmenų žaidimų. Kurdami savo žaidimus, mes taip pat daug galvojame apie naratyvą.

– Pasaulio žaidimų tendencijos taip pat vis labiau atsigręžia į turinį?

– Nebūtinai. Smagi mechanika įtraukia ne mažiau nei pasakojimas. Žaidimų industrijoje egzistuoja tam tikros klasifikacijos: indie – nepriklausomus žaidimus kuria mažieji kūrėjai, toliau – A, AA ir aukščiausio lygio AAA klasės žaidimai, tokie kaip GTA – „Grand Theft Auto“, CS:GO, „Simsai“ ir daugybė kitų. Visuose juose kūrybinės industrijos susilieja ir kuria turinį.

– Ar galite apibrėžti žaidimų kūrimo ateitį? Kuria kryptimi žengia žaidimų kūrėjai?

– Kelių matau labai daug, nes industrija ir technologiškai, ir visomis kitomis prasmėmis yra labai judri. Vienas iš kelių yra virtualūs pasauliai – VR, AR, „artificial“ – dirbtiniai pasauliai. Daug diskutuojama apie debesijas ir apie tai, kad ateityje nebereikės pirkti galingų kompiuterių, bus galima žaisti su įprastu, kurį turi namuose. Tobulėjant technologijoms, virtualiosios realybės įtaisą bus galima nešiotis kaip telefoną, nebereikės tiek daug laidų, namuose ar biure galėsi susijungti ir žaisti su draugais. Kalbėti apie žaidimų mobiliuosiuose telefonuose perspektyvas sunku, nes pokytis kasmet – vis kitoks. Asmeninių kompiuterių ir konsolių rinkoje pastebima tendencija, kad sukuriama vis daugiau mažų ir nepriklausomų kūrėjų žaidimų, kurie lygiaverčiai konkuruoja su didžiosiomis studijomis.

– Užsiminėte, kad moterų žaidėjų yra mažiau nei vyrų, o kiek moterų dirba žaidimų kūrimo sferoje?

– Santykis dar liūdnokas, bet mes labai stengiamės tą skirtumą mažinti, ieškome kandidačių moterų. Mūsų studijoje iš 11 darbuotojų yra 2 moterys – programuotoja, kuria mes ypač didžiuojamės ir projektų vadovė. Abi itin aukšto lygio specialistės, profesionalės. Bendradarbiaujame ir su iniciatyva „Women Go Tech“, kuri padeda moterims įsilieti į technologijų bendruomenę.

Aštuntasis nacionalinis kultūros forumas „Kultūra ir ekologija“ vyks lapkričio 28 dieną Lukiškių kalėjime 2.0, Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvėje. Forumą organizuoja Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Partneriai – Lukiškių kalėjimas 2.0, Lietuvos dizaino asociacija, AGATA, Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija, Vilniaus miesto šokio teatras | mokykla „Low Air“, „Lithuanian Shorts“, „Goethe-Institut Estonia“, NARA, „Menų komunikacija“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt