aA
Prieš trisdešimtmetį buvo įkurta Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) leidykla. Pirmoji 1990-ųjų gruodį išleista knyga – Antano Škėmos „Balta drobulė“, tapusi lietuvių literatūros klasika. Šis kūrinys tapo tarsi kelrode žvaigžde – LRS leidykla ėmėsi švietėjiškos-kultūrinės misijos: nepertraukiamai populiarino lietuvių autorių kūrybą, plėtojo tradicijas.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos kolektyvas kartu su norvegų rašytoju Roy Jacobsenu, jo žmona ir vertėja Nora Strikauskaite (nuotr. dešinėje Giedrė Šorienė)
Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos kolektyvas kartu su norvegų rašytoju Roy Jacobsenu, jo žmona ir vertėja Nora Strikauskaite (nuotr. dešinėje Giedrė Šorienė)
© LRS leidyklos archyvo nuotr.

Iki šių dienų LRS leidykla leidžia originaliąją ir verstinę grožinę literatūrą, eseistiką, publicistiką, literatūros palikimą, vaikų literatūrą.

Rašančių daug, o tiražai mažėja

Giedrė Šorienė, vadovaujanti LRS leidyklai pastebėjo, kad visą laiką buvo laikomasi pagrindinės linijos – prioritetas teikiamas lietuvių autorių kūrybai. „Sovietmečiu rašytojų galimybės buvo ribojamos, ne viską buvo galima publikuoti, tad turėjome tikslą išleisti kuo daugiau tais laikais taip ir nepasirodžiusių knygų“, – atskleidė strategiją ji.

Iš pradžių, anot pašnekovės, buvo leidžiama išskirtinai vien tik lietuvių autorių literatūra: „Daug dėmesio skirdavome prozai, poezijai – ši sudarė maždaug pusę asortimento. Bet, keičiantis aplinkybėms bei poreikiams ėmėme leisti ir užsienio autorių knygas. Pradėjome nuo klasikos – amerikiečių rašytojo, Nobelio premijos laureato Williamo Faulknerio, airių kilmės avangardo romanisto, dramaturgo Samuelio Becketto ir kitų autorių kūrinių. Dabar labiau orientuojamės į moderniąją literatūrą. Nors, ir klasikos neapleidžiame.“

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklai 30
Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklai 30
© LRS leidyklos archyvo nuotr.


Iš visų leistų kūrinių G. Šorienės leidybinėje praktikoje labiausiai į atmintį įstrigo Salomėjos Neries eilėraščių rinkinys „Prie didelio kelio“ (1994 m.), jis išleistas net 15 tūkst. egzempliorių tiražu. „Kaip poezijos knygai – įspūdingas pasiekimas“, – pastebėjo ji. Taip pat reikia paminėti reikšmingą 13 metų darbą – 42 knygų seriją „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“. Joje svarbiausi XX amžiaus literatūros kūriniai.

Kaip sakė leidyklos direktorė, poezija dabar išleidžiama daug mažesniais tiražais: „Rašančių daug, o tiražai mažėja. Toks pasikeitimas. Kalbant apie tiražus – skaitytojų labiau mėgstami užsienio autorių kūriniai. Matyt, norisi naujovių, kažko neatrasto... Savais mažiau domimasi, nors lietuvių tarpe yra tikrai nuostabių rašytojų, kurių kūryba prilygsta pasauliniam lygiui..“

Paklausta, kodėl užsienio autoriai labiau populiarūs nei lietuvių, G. Šorienė pasvarstė, kad galbūt tam įtakos turi noras praplėsti akiratį: žmonės daugiau keliauja, bendrauja. „Lietuvoje taip pat yra daug puikių, moderniai rašančių autorių, jie verčiami į užsienio kalbas. Daugiausia verčiami Undinės Radzevičiūtės ir Alvydo Šlepiko kūriniai. Lietuvių literatūroje ilgą laiką vyravo kaimiška tematika, dabar ji įvairesnė, temos ir stiliai keičiasi – daromės įdomūs pasauliui“, – pažymėjo pašnekovė.

O ar geidžiamos užsienyje lietuvių autorių LRS leidyklos išleistos knygos? „Neatstovaujame autorių vertimo teisės, labiau tuo užsiima patys autoriai ir Lietuvos kultūros institutas. Tačiau visas naujienas sekame, jei kreipiasi užsienio leidėjas, be jokios abejonės, padedame susisiekti su autoriumi arba rekomenduojame lietuvių autorių kūrinius, taip pat dalyvaujame tarptautinėse knygų mugėse,eksponuojame ir reklamuojame mūsų autorių knygas. Bet, kaip agentai tokių teisių neturime“, – paaiškino leidyklos direktorė ir pridūrė, kad jau minėta U. Radzevičiūtė yra viena iš labiausiai verčiamų autorių.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos kolektyvas
Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos kolektyvas (nuotr. dešinėje Giedrė Šorienė)
© LRS leidyklos archyvo nuotr.


Ieško nevienadienių kūrinių

Į pastebėjimą, kad LRS leidykla tarsi turi prigimtinį kokybės ženklą, kuris išsilaikė per laiką, G. Šorienė atsakė, daug dėmesio skiriantys kūrinio kokybei, tekstų parengimui, knygos apipavidalinimui ir poligrafinei kultūrai. „Šią tradiciją stengiamės tęsti, bet žinoma, pasitaiko visko. Siekiamybė – tą kokybišką lygį išlaikyti, kad ši nuomonė išliktų. Kartu svarbus modernėjimo aspektas – ne tik laikomės tradicijų, bet ir einame į priekį. Pradėjome leisti elektronines knygas, mokslo populiarinimo leidinius, daugiau išleidžiame knygų vaikams ir paaugliams. Ieškome gerų kūrinių, nevienadienių. Lietuvių literatūra iki šiol išliko prioritetu“, – pabrėžė LRS leidyklos direktorė, įstaigoje dirbanti beveik nuo pat jos veiklos pradžios – 1993-ųjų.

Pradėjusi nuo knygų platinimo sistemos kūrimo, vėliau dirbo direktoriaus pavaduotoja, galiausiai G. Šorienė perėmė ir direktorės vairą. „Šioje leidykloje esu seniai, tarsi suaugau su ja, nelabai savęs kitur įsivaizduoju. Kolektyvas nedidelis, bet labai draugiškas ir darbštus, praktiškai nėra kadrų kaitos – nemažai išdirbę po dešimt ir daugiau metų. Net 25 metus leidyklos vyriausiuoju redaktoriumi dirbo Valentinas Sventickas. Jam išėjus į pensiją leidybinio portfelio formavimą perėmė Saulius Repečka“, – sakė G. Šorienė.

Leidykloje dirba dvylika darbuotojų, per metus išleidžiama apie 60-ies pavadinimų knygų. „Net ir pandemijos metu, šiais paskutiniaisiais metais – išleidome viską, ką buvome suplanavę. Džiaugiuosi kolektyvo atsidavimu, darbštumu ir profesionalumu. Gera dirbti su tokia komanda“, – pozityviais darbinės veiklos įspūdžiais dalijosi pašnekovė.

Dar 1994-aisiais pirmą kartą LRS leidykla paskelbė „Pirmosios knygos“ konkursą, į šiuolaikinės lietuvių literatūros pasaulį palydėjusį ne vieną dabar gerai žinomą rašytoją – Laurą Sintiją Černiauskaitę, Marių Ivaškevičių, Rimvydą Stankevičių, Renatą Šerelytę ir kitus.

Iki tol tuometinėje vienintelėje Lietuvoje grožinės literatūros leidykloje „Vagoje“ buvo leidžiama to paties sumanymo debiutuojančių autorių knygų serija. „Smagu, kad perėmėme šį konkursą, kuris vyksta iki šiol. Tai puiki proga pradedantiems autoriams pasitikrinti savo gebėjimus. Kadangi konkurso laimėtojus išrenka komisija, yra išlaikomas tam tikras lygis. Ir jokio subjektyvumo – rankraščius anonimiškai skaito ir geriausius kūrinius išrenka LRS valdybos sudaryta komisija, susidedanti iš žinomų rašytojų. Didžiuojamės turėdami šį konkursą, tikiuosi, ir turėsime“, – vylėsi leidyklos direktorė.

Pirmasis ir antrasis karantinai parodė, kad žmonės skaito daugiau nei bet kada anksčiau. Skaitytojų pagausėjimu bibliotekos džiaugiasi, tik juos neramina dar labiau ilgėjančios eilės prie populiariausių knygų, kurių vis dar trūksta. „Liūdna klausyti, kai žmonės po pusmetį ar ilgiau laukia galimybės paskaityti norimą knygą. Juk tikrai galima būtų rasti šiek tiek daugiau lėšų bibliotekų fondų papildymui“, – atskleidė aktualią problemą G. Šorienė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.7500

Tyrimas atskleidė kūrėjų atlygį: dažniausiai neperžengia 800 eurų ribos

Lietuvos kultūros tarybos duomenimis šalyje yra daugiau kaip 10 000 kūrėjų. Jų atlygis už...

Oskaro Koršunovo teatras užbaigia dešimčia premjerų pažymėtą sezoną

Pristatyta dešimt premjerų , aplankyti keturi tarptautiniai festivaliai užsienyje, gastroliuota...

Galeano „Dienų vaikai“ – moralinis kompasas, rodantis, kaip turime gyventi ir kaip prisiminti

Lietuvos skaitytojus ką tik pasiekė vieno iškiliausių Lotynų Amerikos rašytojų Eduardo Galeano...

Majamyje studijuojantys ukrainietis ir lietuvis muzikai susivienijo, rinkdami lėšas karo niokojamai Ukrainai

Pasaulyje pripažinti jaunosios kartos muzikos talentai – ukrainietis fleitininkas Dmytro Gnativas...

Baigiantis vasarai Vilniuje prasidės jubiliejinė 10-oji Lietuvos tekstilės meno bienalė „Ateities laboratorija“

Prieš prasidedant rudeniui, rugpjūčio 30 d., LDS galerijoje „ Arka “ duris atvers 10-oji...

Top naujienos

Ar Lietuva jau sutiko su išimtimis dėl Kaliningrado tranzito? Pikti žvilgsniai krypsta į Nausėdą (5)

Netylant kalboms, kad situacija dėl Kaliningrado tranzito krypsta Lietuvai labai nepalankia linkme,...

Istorinis sprendimas: Seimas pritarė valstybės vadovo statuso suteikimui Vytautui Landsbergiui papildyta (26)

Seimas ketvirtadienį galutinai pritarė valstybės vadovo statuso suteikimui Aukščiausiosios...

Karas Ukrainoje. Po sėkmingos ukrainiečių atakos Rusijos pajėgos pasitraukė iš Gyvačių salos pirmoji šalis, neskaitant Rusijos, pripažino Donbaso separatistines „respublikas“

Maskvos sąjungininkė Sirija trečiadienį pripažino dviejų Rytų Ukrainos separatistinių...

Po istorinių NATO sprendimų – ne vien džiugesys: kodėl britai jau dabar kalba apie mobilizaciją (4)

NATO šalių vadovai Madride sutarė stiprinti pajėgas Rytiniame sparne iki brigados dydžio. Tokiu...

Pokyčiai plaukimo šeimoje: kodėl Meilutytės medalių fone laisvą kėdę paliko federacijos vadovas?

Lietuvos plaukimo federacijos vadovas Tomas Kučinskas planavo Budapešto „Duna“ arenoje...

Tiesioginė transliacija / Delfi tema. Kodėl drastiškai sumažėjo statybos leidimų skaičius ir kaip tai paveiks NT pirkėjus?

Tie, kurie pastarąjį pusmetį ieškojote naujos statybos buto, turbūt pastebėjote, kad pasirinkimo...

Finansų ministerija atnaujina prognozes: atlyginimai augs sparčiau, infliacijos pikas bus pasiektas šiais metais

Nepaisant karo sukelto šoko ir didžiulio neapibrėžtumo, Lietuvos ekonomika turėtų išlikti...

Jau nuo rytojaus – svarbus pokytis vilniečiams: plečiamos mokamo automobilių stovėjimo zonos, kai kur teks mokėti brangiau (6)

Jau nuo liepos 1 d. Vilniuje keičiasi kai kurios automobilių parkingo zonos, taip pat įtraukiamos...

Naujame dokumente – kitokia EK pozicija dėl tranzito į Kaliningradą: ragina daryti viską, kad jo neliktų (31)

Lietuva vis dar laukia galutinio Europos Komisijos ( EK ) žodžio, stabdyti ar leisti iš Rusijos į...