Lapkričio 20 d. Šiaulių dailės galerijoje ir lapkričio 22 d. Vilniuje, Nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje įvyks A. Katino ir M. Saivosalmi šokio spektaklio "The Last Beauty of the Day" lietuviškos premjeros. Prieš penkias savaites šio spektaklio premjera jau įvyko Suomijoje. Tai tarptautinis projektas su "dance WEB-Europe" organizacija Austrijoje.

Spektaklio žanrą choreografai ir atlikėjai įvardija kaip "solo dviem". Pasak jų, siekta sukurti spektaklį, kurį vienodai galėtų atlikti ir vyras, ir moteris. Abu šokėjai atlieka tą patį judesių piešinį, tačiau ne sinchroniškai, o naudodamiesi savotišku "kanono" principu. Atskiruose epizoduose kyla dialogo iliuziją, tačiau spektaklio kūrėjai teigia siekę išvengti bet kokio tarpusavio kontakto.

Pasak A. Katino, jis bando scenoje kurti iliuziją ir tuojau pat ją sugriauti, atskleisti jos kūrimo mechanizmą. Nuo pat pirmųjų žingsnių abu choreografus domino fragmentiškumas, kuris ypatingai atsiskleidžia šiame spektaklyje, kuriame nėra nuoseklios dramaturginės linijos, fragmentai nesiejami net laiko atžvilgiu.

Spektaklio pavadinime sąmoningai panaudota reklamai būdinga sakinio konstrukcija, tarsi skelbtų "Šios dienos prekė – paskutinis dienos grožis". Taip ironizuojama meno, kaip produkto sąvoka.

Kūrybingai tarp Suomijos ir Lietuvos kursuojanti choreografų pora M. Saivosalmi ir A. Katinas kartu kuria nuo 2002 m. Choreografai drauge sukūrė kompozicijas "Orfėjas ir Euridikė" (2002 m.), "Dolce" ir "Balta" (Helsinkio Deaconnes instituto šokio trupei). 2003 m. abu choreografai drauge "Naujojo Baltijos šokio festivaliui ' 03" sukūrė kompoziciją "Mėnesiena", o jos pagrindu 2004 m. Anželikos Cholinos teatrui – vienaveiksmį šokio spektaklį "Mėnesiena".

Gruodžio 14 d. toje pat salėje pristatoma šokėjos ir choreografės Brigitos Urbieytės dramos-šokio spektaklio "Panacėja" premjera. Naujo spektaklio tema jaunoji choreografė pasirinko ganėtinai keblią ir kol kas lietuvių šokio scenoje neliestą problemą. Spektaklyje ji šneka apie moteris, kurioms priekaištaujama dėl jų svorio.

Choreografės teigimu, jei šia tema daug rašoma spaudoje ir kalbama televizijoje, kodėl jos neperkėlus ir į teatro sceną? Kuriant "Panacėją", kurioje šoka ir pati B. Urbietytė, jai talkina režisierius Paulius Budraitis, šokėjai Agnė Ramanauskaitė ir Tomas Dapšauskas. Pasak režisieriaus P. Budraičio, tai spektaklis apie laimės ieškojimą, išreikštą kūno judesiais.

"Lietuvos naujojo šokio projektui ' 05" buvo sukurtas ir Birutės Banevičiūtės šokio spektaklis "Mažasis princas", kurio premjeros festivalyje "Naujasis Baltijos šokis ' 05" vaizdo įrašas bus rodomas tą patį vakarą Mažosios salės fojė. Šiame spektaklyje paskutinį savo vaidmenį sukūrė baleto šokėjas Jonas Katakinas.

"Mažąjį princą" B. Banevičiūtė kūrė drauge su aktore ir režisiere Birute Mar. "Mažasis princas" – tai netiesioginis Antuano de Sent-Egziuperi kūrinio perpasakojimas šokio kalba. B. Banevičiūtė nesiėmė tiesmukai iliustruoti mažojo princo klajonių ir atradimų, jos spektaklyje nėra vienišos lapės ir filosofuojančios gyvatės, bet širdimi jame galima pamatyti viską, "nes akys yra aklos".

"Lietuvos naujojo šokio projektui ' 05" buvo sukurtas ir G. Ivanausko "Prabos" eskizas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją