Ne pirmą kartą Lietuvoje koncertuosiantis latvių pianistas Reinis Zariņis jau spėjo pelnytai sulaukti mūsų šalies publikos simpatijų. Priminsime, kad po to, kai būdamas dešimties metų debiutavo su orkestru, R. Zariņis nuolat rengia solo pasirodymus, muzikuoja su kameriniais ansambliais, orkestrais įvairiose Europos šalyse ir Šiaurės Amerikoje. Pastaruoju metu jis pasirodo Liucernos, Bato, Škotijos festivaliuose, groja tokiose koncertų salėse kaip Amsterdamo „Concertgebouw“, Londono „Wigmore Hall“, Niujorko „Carnegie Weill Recital Hall“.

Savo repertuare pianistas skiria vienodai dėmesio ir klasikinei muzikai, ir modernioms šiuolaikinėms kompozicijoms. Jo rengiamose konceptualiose programose muzika jungiama su filosofija, istorija ir teologija. Net keturis kartus R. Zariņis pelnė garbingiausią savo šalies apdovanojimą – Didįjį muzikos prizą, jis yra Trijų žvaigždžių ordino kavalierius.

Balandžio 6 d. koncerte Vilniuje R. Zariņis su LKO atliks gero Lietuvos muzikų bičiulio, kompozitoriaus Alfredo Schnittke’s Koncertą fortepijonui ir styginiams (1979). Šio kūrėjo vardas paprastai siejamas su polistilizmu, skirtingų muzikos epochų bruožais. Vienos išplėstos dalies koncerte kompozitorius kuria struktūrinį hibridą, kryžmindamas variacijų, sonatos ir ciklinės formos modelius.

LKO diriguosiančio svečio Andreaso Speringo koncertinė patirtis spalvinga ir turtinga. Jis diriguoja Leipcigo „Gewandhaus“, „Staatskapelle Weimar“, „New Japan Philharmonic“, „Gulbenkian“, Bambergo, Vokietijos radijo ir kitiems simfoniniams bei kameriniams orkestrams, dalyvauja operų pastatymuose įvairiuose teatruose, daugiausia tai Beethoveno „Fidelijus“, Weberio „Laisvasis šaulys“, Mozarto operos.

A. Speringo kūrybinė aistra yra austrų muzika, ypač Haydno, Mozarto, Schuberto kūryba. Kaip tik šiame koncerte jis interpretuos Schuberto „Nebaigtąją“ simfoniją, sukurtą 1822 m., joje jau išryškėja romantizmo bruožai.

Visą koncerto programą simboliškai į artėjančių Velykų kontekstą nardins ją pradėsiantis lietuvių kompozitorės Onutės Narbutaitės kūrinys „Melodija Alyvų sode“, parašytas festivalio „Aksamitna Kurtyna“ (Krokuva, 2000) užsakymu. Pavadinime slypi aliuzija į paskutinę Kristaus maldą Alyvų kalne. Šios muzikos atsiradimą lydėjo įvairūs tekstai. Tarp jų – Naujasis Testamentas ir Rainerio Marios Rilke’s eilėraštis „Alyvų sodas“.

„Galvojau apie tuos žodžius ir dar apie daug ką: apie Johanną Sebastianą Bachą, apie kai kuriuos matytus ir įsivaizduojamus peizažus, apie kai kuriuos labai asmeniškus patyrimus“, – rašo O. Narbutaitė. Kūrinyje ypač svarbus trimito balsas, šįkart solo trimitu gros Laurynas Lapė.

Orkestro muzikos koncertas „Nebaigtoji simfonija. LKO, Reinis Zarinš, Andreas Spering“ vyks balandžio 6 d., ketvirtadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje. Visą LNF 82-ojo sezono programą rasite interneto svetainėje www.filharmonija.lt.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją