Festivalis „Žiemos ekranai“ jau tapo gero, intelektualaus ir aktualaus kino mėgėjų svarbiausiu žiemos renginiu, kaip skelbiama pranešime spaudai. Organizatoriai siekia, kad geras kinas pasiektų ne tik didžiuosius Lietuvos miestus, bet ir mažesnius miestelius.
Šiais metais festivalio filmus bus galima išvysti ten, kur pernai festivalis rodomas nebuvo: vis daugiau žmonių pritraukiančiuose Anykščiuose, Druskininkuose ir Utenoje.
Šiemet į Lietuvą atvyksta aktorė Deborah Lukumena. 2017 metais už nepagrindinį vaidmenį filme „Nuostabiosios“ ji buvo apdovanota „Cezariu“. O „Žiemos ekranuose“ Déborah pristatys festivalio atidaromąjį filmą „Nematomos“.
Šio ketvirtadienio rytą „Caffeine“ kavinėje susirinko kino mėgėjai bei žurnalistai profesionalai, kuriems buvo pristatyta pagrindinė ir retrospektyvinė festivalio „Žiemos ekranai“ programos.
Filmų programą ir pačius filmus pristatė Prancūzų Instituto direktorius Jean-Marie Sani, festivalio organizatorė Ramunė Vrubliauskienė, festivalio programos sudarytoja Eglė Čepaitė bei Prancūzijoje gyvenanti rašytoja Erika Umbrasaitė.
Prancūzų instituto direktorius Jean-Marie Sani teigė, jog labai didžiuojasi jau penkioliktąjį kartą vykstančiu festivaliu „Žiemos ekranai“: „Tai vienintelis festivalis Lietuvoje, kuris dėmesį skiria prancūziškam kinui, ir tai yra didžiausias prancūzų kino festivalis Baltijos šalyse. Labai didžiuojamės tuo, kad festivalis organizuojamas ne tik Vilniuje – jis vyksta 12 Lietuvos miestų. Seansai rengiami ne tik kino salėse, bet ir bibliotekose, muziejuose ir kitose erdvėse – taip siekiame priartinti kiną prie žmonių“.
Ilgametė festivalio organizatorė Ramunė Vrubliauskienė prisiminė, kad sukurti prancūziško kino festivalį 2005 metų pabaigoje kilo tuometiniam kultūros atašė Julien Couzy ir kinotyrą Prancūzijoje studijavusiai vertėjai Jurgai Stakėnaitei. Pirmasis festivalis startavo 2006-ųjų metų sausio pabaigoje ir truko savaitę.
Dabarties laiko beieškant
Kaip teigė Prancūzų instituto direktorius Jean-Marie Sani, šiais metais festivalyje bus rodoma per 30 filmų. „Dabarties laiko beieškant“ (nuoroda į M. Prousto romaną „Prarasto laiko beieškant“) yra pagrindinė festivalio tema: „Kinas – labai svarbu mūsų visuomenėje. Jis padeda mums suprasti pasaulį, aplinką, įvykius, kurie vyksta ir galiausiai patiems pagalvoti apie tai, kas mus supa“.
Festivalio programos sudarytoja E. Čepaitė pasakojo, kad festivaliui atrinko tuos filmus, kurie išsiskyrė menine verte, išskirtine kino kalba, sulaukė žiūrovų ir kritikų įvertinimų. Daugelis iš rodomų filmų yra laimėję prestižinių apdovanojimų. Jie atspindi vyraujančią šių laikų dvasią, geismą išgyventi akimirkos pilnatvę, pavergia nuoširdumu, laisvumu: „Pagrindinėje programoje pristatoma penkiolika autorinio kino filmų, sukurtų Prancūzijoje per pastaruosius dvejus metus. Filmus sieja atidus ir gilus žvilgsnis į dabarties realijas, netikėtos ir drąsios kasdienybės interpretacijos, jiems būdinga išskirtinė, raiški kino kalba“.
Siekiant atspindėti šiuolaikinio prancūzų kino tendencijas, programoje vyrauja žanrų ir temų įvairovė: nuo milijonines žiūrovų minias sužavėjusių ir sugraudinusių komedijų „Nematomos“ ar „Edmondas“ iki Kanų kino festivalio paralelinėse programose sužibėjusių filmų „Alisa ir Meras“, „Klajojanti Siela“ ar „Esminis Poreikis“. Nuo Venecijos kino festivalyje pristatyto įtempto psichologinio trilerio „Paskutinė pamoka“ iki Lokarno kino festivalyje žiūrovų simpatijas pelniusios biografinės dramos „Kamilė“, nuo debiutinių kino juostų „Du sūnūs“ ar „Mano šlovinga jaunystė“ iki jau pripažintų režisierių naujausių darbų – „Į pasaulio kraštą“, „Neįmanoma meilė“ ar „Notre Dame“.
Retrospektyva: atsitiktinumai ir sutapimai
Kalbėdama apie tai, kaip buvo parinkti festivalio retrospektyvinės programos filmai, E. Čepaitė minėjo, kad svarbiausias dėmesys buvo skirtas lemtingiems susitikimams, atsitikimams, netikėtumams. Teminėje retrospektyvoje „Atsitiktinumai ir sutapimai“ – dešimt prancūzų kino klasikos filmų, dešimt unikalių kino vizijų, pakviesiančių užsukti į paslaptingą atsitiktinumų teritoriją.
Kino grandai kaip Éric'as Rohmer'as, Jacques'as Rivette'as ar Alain'as Resnais savo filmuose ypatingai vertino atsitiktinių nutikimų magiją, ir jiems tai puikiai pavyko užfiksuoti kino juostuose.
Lietuvos žiūrovams mažiau pažįstamų XX a. pirmojoje pusėje kūrusių režisierių Julien'o Duvivier ir Jean'o Grémillon'o darbuose – gausu sutapimų ir lemtingų susitikimų. Komedijos žanro mėgėjai neturėtų praleisti unikalios galimybės kino ekranuose išvysti kultines komiškų situacijų ir absurdiškų atsitiktinumų nestokojančias Jean'o-Paul'o Rappeneau ir Francis Veber’io komedijas. Kodėl lietuviams artimas prancūzų kinas?
Populiari lietuvių rašytoja E. Umbrasaitė, specialiai atvykusi į festivalį „Žiemos ekranai“, pasakojo, kad lietuvių ir prancūzų mentalitetas turi tam tikrų panašumų – tai melancholija ir mąstymo gilumas. Svarbios ir istorinės sąsajos – pavyzdžiui, Oskaras Milašius: jis ir mūsų, ir prancūzų rašytojas.
Kalbant apie šių metų festivalio „Žiemos ekranai“ programą, ji yra labai stipri, atrinkti išskirtiniai filmai, o ypač sužavėjo aktorius Christophe Lambert, su kurio kūryba tik dabar teko susipažinti, pažiūrėjus filmą „Mano šlovinga jaunystė“. Šiame filme ir režisierius, ir aktorius sugeba pasijuokti iš savęs, o tokie filmai, mano nuomone, skatina išdrįsti kalbėti apie sunkias gyvenimo situacijas.
Programa vaikams
Jauniausiems festivalio žiūrovams skirta trumpų animacinių filmų programa, pasakojanti nuotaikingas gyvūnų pasaulio istorijas ir pilnametražis animacinis filmas „Mano mamytė Amerikoje, Ji sutiko Bufalo Bilą“, kuriame šešiametis Jean'as pasakoja apie savo vaikystės nuotykius ir kasdienybę.
„Žiemos ekranų“ miestai
Festivalis vyks sausio 23 – vasario 9 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Druskininkuose, Plungėje, Utenoje, Anykščiuose, Palangoje ir Nidoje.
Prancūzų institutas Lietuvoje
Šįmet tryliktąjį kartą pristatomą prancūzų kino festivalį „Žiemos ekranai“ organizuoja Prancūzų institutas Lietuvoje. „Žiemos ekranai“ yra kasmet visoje Lietuvoje vykstantis renginys, reikšmingai prisidedantis prie Prancūzijos kultūros sklaidos šalyje politikos.
Įsikūręs Didžiojoje gatvėje, pačioje senamiesčio širdyje, Prancūzų institutas Lietuvoje suteikia galimybę mokytis prancūzų kalbos bei puoselėti prancūzų kultūrą Lietuvoje. Įvairios iniciatyvos, organizuojamos ne tik institute, bet ir visoje šalyje, ragina draugėn burtis lietuvių ir prancūzų bendruomenės narius.
Veikla kiekvienam
Mediateka, veikianti Prancūzų institute Lietuvoje siūlo lankytojams skaityti literatūrą prancūziškai. Čia taip pat organizuojamos dirbtuvės, kuriose aptariami pasakų tekstai, vyksta spektakliai ir kiti užsiėmimai, skiriami mažiesiems.
Ištisus metus čia rengiami įvairių lygių prancūzų kalbos kursai, skirti visų amžių grupėms. Juose galima patobulinti savo kalbos žinias asmeniniais ar profesiniais tikslais, išlaikyti oficialius prancūzų kalbos egzaminus.
Prancūzijos instituto Lietuvoje veiksmai
Renginiai, organizuojami visus metus, leidžia geriau pažinti Prancūzijos kultūrą ir skatina megzti abiejų šalių santykius švietimo ir menų laukuose. Šie kartu vykdomi Prancūzijos ir Lietuvos projektai sustiprina abiejų kultūrų ryšius ir bendrystę.
