Kaip Eltai sakė VšĮ "Lietuviškos knygos" direktorė Aušrinė Jonikaitė, ši stažuočių programa suteikia puikią galimybę vertėjui atnaujinti lietuvių kalbos įgūdžius, naudotis turtingais sostinės bibliotekų fondais. "Vertėjai taip pat gali atitrūkti nuo kitų darbų ir atsidėti vien lietuvių literatūros kūrinio vertimui. Į Lietuvą jie atvyksta dažniausiai užbaigti savo vertimo darbą, sutvarkyti savo išverstą tekstą, išsiaiškinti su kūrinio autoriumi įvairius "kabliukus", - sako A. Jonikaitė.

Užsienio vertėjai gali rašyti paraišką vieną arba du mėnesius dirbti Lietuvoje, o paraiškas atrenka "Lietuviškų knygų" ekspertų komisija. Šių metų vertėjų stažuočių programai mūsų valstybė skyrė 15 tūkstančių litų.

Konkursą lietuvių literatūros vertėjų stažuotei Vilniuje šįmet laimėjo trys vertėjos: Claudia Sinnig iš Vokietijos, lenkų vertėja zabela Korybut-Daszkiewicz ir Rusijoje gyvenanti lietuvių kilmės vertėja Marija Čepaitytė.

Ilgiausia šįmet mėnesio stažuotė rudenį numatoma vokiečių vertėjai K. Zinich, verčiančiai Tomo Venclovos poeziją ir "Vilniaus vadovą", kurio tekstą T. Venclovai užsakė garsi Vokietijos leidykla "Suhrkamp". Be to, K. Zinich rengia literatūrinį vadovą po Kaliningrado sritį. Prieš porą metų ši vertėja išleido panašų literatūrinį vadovą po Vilnių vokiečių kalba. "Vilniuje vertėja galės naudotis turtingais M. Mažvydo bibliotekos archyvais, taip pat susitiks su tuo metu Vilniuje būsiančiu T. Venclova", - sakė A. Jonikaitė.

M. Čepaitytė į rusų kalbą verčia pasaulinio garso semiotiko Algirdo Juliaus Greimo studiją "Apie dievus ir žmones", o I. Koribut-Daškevič į lenkų kalbą - rašytojo Sigito Parulskio romaną "Trys minutės dangaus".

VšĮ "Lietuviškos knygos" vadovė pastebėjo, kad kaimyninėje Lenkijoje išeina gana daug lietuviškų knygų vertimų, o puikios šiuolaikinės lenkų literatūros kūrinių lietuvių kalba pasirodo labai mažai. "Lenkija literatūros vertimų prasme yra viena geriausių mūsų kaimynių - šioje šalyje kasmet išeina bent po kelias lietuvių autorių knygas. Nors Lietuvoje pakanka vertėjų iš lenkų kalbos, manau, kad mūsų leidyklos lenkiškų knygų neleidžia, nes tai joms nėra labai pelninga", - svarstė A. Jonikaitė.

Kita didelė lietuvių literatūros populiarinimo užsienyje problema - į užsienio kalbas visai neverčiama lietuvių vaikų literatūra. "Mūsų vaikų literatūrai prasiskinti kelią pas užsienio skaitytojus, atvirai pasakius, nepavyksta - neturime vertimų į jokią pasaulio kalbą, nors mūsų knygos vaikams yra labai gražios, įdomios ir niekuo nenusileidžia geriausiems užsienio pavyzdžiams. Tikimės, kad po Geteborgo knygų mugės, kurioje Lietuvos vaikų literatūrai atstovaus rašytojas Vytautas V. Landsbergis, dailininkė iliustratorė Sigutė Ach ir vaikų literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba, kitąmet tokį gražų lietuvių literatūros vertimų į užsienio kalbas sąrašą papildys ir kokia vaikiška knygelė. Jau turime signalą iš vienos Švedijos leidyklos, susidomėjusios V. V. Landsbergio ir S. Ach kūrybinio tandemo knygomis", - prasitarė A. Jonikaitė.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją