Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija transliuos šventę tiesiogiai, Triumfo eiseną bus galima stebėti Katedros aikštės ekranuose, prie Triumfo arkos. Viena iš iškilmingos dienos organizatorių, Valdovų rūmų muziejaus generalinio direktoriaus pavaduotoja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė dalijasi mintimis, ko galime tikėtis liepos 6 dieną.
– Valdovų rūmų muziejus – vieta, kurioje atskleidžiama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija ir paveldas. Šį kartą visuomenę kviečiate susipažinti su tų laikų iškilmingų įžygiuotuvių – triumfo – tradicija. Liepos 6-ąją 19.30 val. nuo Aušros vartų pajudės iškilminga Triumfo eisena. Kokia tai tradicija?
– Šiais laikais, kai laukiame labai iškilių valstybės svečių, juos sutinkame dar oro uoste ir lydime iškilmingu kortežu. Po pergalių pasitinkame ir į Lietuvą grįžtančius sportininkus. Čempionai važiuoja per miestą, juos sutinkame Rotušės aikštėje… Iš tiesų tai istorinio ceremonialo reliktai. Tradicija nugalėtojus pasitikti iškilmingai siekia net senovės Romos laikus. Mūšių nugalėtoją pasitikdavo senato nariai, miestiečiai, per visą miestą iki pagrindinės šventyklos buvo nešami karo trofėjai, atnašaujama dievams už sėkmingą karo žygį. Nugalėtojui pagerbti buvo statomos Triumfo arkos – gėlėmis ir devizais išpuošti statiniai.
– Lietuvą triumfo ceremonialas pasiekė jau turbūt įgavęs krikščionišką atspalvį?
– Taip, tačiau visos kitos triumfo dalys nesikeitė: mūšį laimėjęs valdovas ar karo vadas į Lietuvos sostinę įžengdavo pro Medininkų (Aušros) vartus, iškilmingą eiseną sutikdavo ir sveikindavo visų konfesijų atstovai, miesto vadovai, cechai, akademinė bendruomenė. Kiekviena grupė statydavo savo Triumfo arką nugalėtojui pagerbti. Triumfatorių šlovino giesmės ir deklamacijos. Tiesa, karo trofėjai (nugalėtos kariuomenės vėliavos) buvo nešami į Vilniaus katedrą, prie altoriaus, kaip padėka dievui už sėkmę, pergalę.
– Kada tokios šventės Lietuvoje pradėtos rengti?
– Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje viešų švenčių tradicijos formavosi palaipsniui. Iškilmingų įžengimų ceremonialų aprašymų išlikę iš XV amžiaus: pavyzdžiui, 1495 m. Vilniuje vyko didžiosios kunigaikštytės Elenos sutiktuvės. Valdovams dedikuotų įžygiuotuvių sveikinimų žinome iš XVI amžiaus, o išsamus Triumfo dienos aprašymas mus pasiekia iš 1611 metų. Įdomu, kad ceremonialas išaugo į kiekvieno valdovo, jo sutuoktinės ar į aukštas pareigas paskirto valstybės pareigūno, religinės bendruomenės vadovo (vyskupo) ingreso šventę, kai asmuo pirmą kartą prisistatydavo miestui, vaivadijai, vyskupijai, tikintiesiems. Po eisenos ir sveikinimo kalbų buvo aukojamos iškilmingos šv. Mišios, po kurių šventė tęsdavosi valdovo rūmuose. Rytų šalyse pasitikimo / priėmimo ceremonialas buvo visiškai kitoks, todėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntiniams būdavo didelis iššūkis nesuklysti ir tinkamai elgtis Osmanų imperijos dvare – turėdavai žinoti, kada ir ant kurios pagalvėlės turi atsisėsti, kada ir kaip nusilenkti.
– Žmonėms dažnai kyla klausimų, kiek lietuvių kalba buvo vartojama ar pažįstama valdovo aplinkoje. Kokia kalba skambėdavo tokiose Triumfo eisenose?
– Oficialios kalbos buvo sakomos lotyniškai, XVIII a. – lenkiškai. Tačiau miestas valdovą pasitikdavo ir sveikindavo visomis kalbomis, kuriomis valstybėje buvo kalbama. Tekstai būdavo išrašomi, išgiedami skirtingomis kalbomis, norint perteikti džiaugsmą pasitinkant valdovą. Ypač šis paprotys sustiprėjo XVI a. – Renesansas ir Reformacija iškėlė tautines kalbas. Įsivyravo supratimas, kad žmonės turi skaityti, pažinti ta kalba, kuria kalba.
– Ar liepos 6 dieną Vilnius išvys atkurtą istorinę šventę, tokią, kaip ji atrodė anais laikais? Skelbiama, kad Triumfo arka sujungs du Liepos 6-osios šventės elementus: Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos minėjimą (šiemet švenčiame 770 metų sukaktį) ir moderniojoje Lietuvoje užgimusią tradiciją 21.00 val. visiems kartu giedoti „Tautišką giesmę“.
– Šie du dalykai simboliškai sujungia mūsų istorinę savimonę: juk mūsų šaknys siekia XIII a. – karaliaus Mindaugo Lietuvą. Nesame tik šimtmečio Lietuva – galime didžiuotis, turėdami beveik 800 metų valstybę. Ir kartu turime „Tautišką giesmę“, giedamą visų lietuvių visame pasaulyje, – tradiciją, atėjusią iš XIX a. Vinco Kudirkos posmų. Be to, pasitinkame vieną svarbiausių pasaulio įvykių – netrukus prasidėsiantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. Didesnio, reikšmingesnio įvykio šiuolaikinėje geopolitinėje erdvėje būti negali. Ir čia Vilniaus vaidmuo – telkiantis, esame lygiateisiai su didžiosiomis pasaulio valstybėmis. Triumfo eisenoje ir prie Triumfo arkos pasidžiaugsime Mindaugo Lietuva, keliausime per svarbiausias karines, politines, diplomatines, kultūrines, ekonomines pergales iki šių dienų. Būta nuostolių, būta praradimų, būta skaudžių dalykų, bet tai, kad esame vieningi, tai, kad galime visi vieną valandą giedoti „Tautišką giesmę“, kurios žodžiai yra „Iš praeities <...> te stiprybę semia“, viską pasako...
– Ką pamatys į Vilniaus senamiestį atėję žmonės? Kvietime nurodote, kad liepos 6 d. 19.30 val. visų lauksite Katedros aikštėje.
– Triumfo eisena rengiama taip, kad jos judėjimą patogiausia bus stebėti Katedros aikštėje įrengtuose ekranuose ir pasitikti jau iš Pilies gatvės įžengiančią koloną, prie čia stovinčios milžiniškos Triumfo arkos. Prisimindami istorinę tradiciją nekartosime jos paraidžiui – tai nebus inscenizacija. Tačiau išlaikysime kertinius dalykus, kurie nuo senovės Romos laikų per Vakarų Europą, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę pasiekė nūdieną. Triumfatorius eisenoje bus tik simbolinė figūra – gyvename nebe monarchinėje, o demokratinėje valstybėje. Svarbiausias eisenos asmuo yra moderni Lietuvos kariuomenė. Juk kariuomenė šiandien yra ta jėga – mūsų sūnūs, dukros, kurie eina mūsų ginti, atliepia mūsų suvokimą, kad stiprūs išliksime tik tada, jei sugebėsime savimi pasirūpinti. Todėl tai nebus maskaradas, karnavaliniais drabužiais aprengta minia. Bus ir istorinių kostiumų, tik jie – labiau simbolinės praeities figūros.
– Tačiau šventėje bus neįprastų, istorinių elementų, kurie primins senuosius Triumfo žygius?
– Triumfo eisena judės per miestą su keliais stabtelėjimais. Pasirinktos tos vietos, kur vykdavo „mažieji triumfai“, buvo statomos mažosios arkos. Pirmieji prie Bazilijonų vartų eiseną pasitiks religinių konfesijų atstovai. Prie Rotušės Lietuvą ir jos žmones sveikins Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas ir verslo, tautinių bendrijų atstovai. Trečiasis sustojimas numatytas Vilniaus universiteto prieigose. Čia nuskambės Lietuvos akademinės bendruomenės sveikinimas.
– O kaip atrodys pati Triumfo arka prie Valdovų rūmų?
– Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje arkas išpuošdavo devizais, lozungais, net nišose atsistodavo studentai ir jose deklamuodavo. Tokių tradicijų dirbtinai negaivinsime, tačiau vieną arką vis tik visi išvys – ji bus pastatyta prie Valdovų rūmų, Katedros aikštės prieigose. Triumfo arkos sienos kuriamos iš ekranų, kuriuose pristatysime žymiausių pasiekimų istoriją iki šių dienų. Ant Triumfo arkos keisis šimtmečiai, įvykiai, asmenys, reiškiniai, kultūros, meno, mokslo, diplomatijos pasiekimai. Pažvelgsime ir į šiandien Lietuvą garsinančių žmonių veidus. Įžygiuotuvių renginys bus tiesiogiai transliuojamas per LRT ir į ekranus Katedros aikštėje, kurioje vyks šventinis koncertas.
– Ačiū už pokalbį.
