aA
Lenkų teatro kritikas Jacekas Wakaras portalui rp.pl prisipažino, jie visada su pavydu žiūrėję į Lietuvos teatrą, laukę naujų šviesaus atminimo Eimunto Nekrošiaus, Rimo Tumino, o kiek vėliau – ir Oskaro Koršunovo spektaklių. Dabar kritikas pasidžiaugė galimybe Olštyno festivalyje „Via Carpatia“ pamatyti legendinį R. Tumino režisuotą „Madagaskarą“.
Madagaskaras
Madagaskaras
© G.Skaraitienės nuotr.

Už artimą pažintį su Lietuvos meistrais jis dėkojo Krystynai Meissner ir jos sukurtam, o vėliau daugelį metų vykstančiam festivaliui „Kontakt“ Torūnėje. Būtent ten esą pirmą kartą išgirdo apie Nekrošių ir Tuminą, o paskui ir visiškai paniro į jų teatrą. Buvo dešimtas dešimtmetis, lenkų teatras akivaizdžiai buvo aklavietėje, o iš mažos šalies, esančios už kelių šimtų kilometrų į rytus, į Torūnę, anot kritiko, atkeliavo akinantys dalykai.

Pirmasis, pasak J. Wakaro, buvo E. Nekrošius su klasikos skaitymais – Wiliamo Šekspyro, Antono Čechovo, o po daugelio metų – su Dantės, Adomo Mickevičiaus, Witoldo Gombrowicziaus tekstais. Tuomet jis, teatro kritiko pastebėjimu, nenustebino, o šokiravo lenkus savo režisuotų spektaklių „Trys seserys“ arba „Makbetas“ interpretacijomis – „kruopščiai neapdorotomis, permirkusiomis žemėje, purve, poetiškomis iki pat dugno“.

Eimuntas Nekrošius
Eimuntas Nekrošius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Iš klasikinių tekstų, kaip pažymėjo teatro kritikas, E. Nekrošius pasiėmė viską, ką galėjo, visą esmę:

„Todėl į jo surežisuotą spektaklį „Trys seserys“ iš pradžių buvo žiūrima nepatikliai, visgi vėliau prieita prie išvados, kad Lietuvos magas iš tikrųjų yra visiškai suderinamas su Čechovu – su jo dramos dvasia, nebūtinai paraidžiui.“

R. Tuminą, teatro kritiko požiūriu, kiek užgožė didysis E. Nekrošius. „Nuo Eimunto sklido specifinė aura, jo veidas – tarsi akmenyje iškaltas, skvarbaus žvilgsnio. O Tuminas – eilinis praeivis, į save nekreipiantis daug dėmesio. Ir vis dėlto, abiejų spektakliai vyko tuo pačiu kvėpavimu, apie menininkus buvo rašoma kaip apie duetą, kuris Lietuvos teatrui suteikė visiškai naują gyvenimą. Tuo pat metu R. Tumino pastatymai, nors ir kitokio mastelio, suteikė dalyvavimo šventėje jausmą. Sceninės poezijos šventėje, nes būtent tai, kartu su skausminga ir jausminga patirtimi, tapo menininko atpažįstamumo ženklu“, – apibūdino kūrėjus teatro kritikas J. Wakaras.

Rimas Tuminas
Rimas Tuminas
© Dmitrijus Matvejevas


„Nuo Eimunto sklido specifinė aura, jo veidas – tarsi akmenyje iškaltas, skvarbaus žvilgsnio. O Tuminas – eilinis praeivis, į save nekreipiantis daug dėmesio. Ir vis dėlto, abiejų spektakliai vyko tuo pačiu kvėpavimu, apie menininkus buvo rašoma kaip apie duetą, kuris Lietuvos teatrui suteikė visiškai naują gyvenimą“
Jacek Wakar


Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į R. Tumino karjeros biografinius faktus. Primenama, kad teatro režisierius ir pedagogas R. Tuminas studijavo televizijos režisūrą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1978 m. baigė režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje (GITIS). Nuo 1979 iki 1990 m. Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro režisierius, nuo 1995 iki 1999 m. šio teatro vadovas, Vilniaus mažojo teatro (VMT) įkūrėjas (1990 m.) ir jo vadovas. Nuo 2007 m. Valstybinio akademinio J. Vachtangovo teatro (Maskva) meno vadovas.

Lenkų teatro kritikas pažymėjo, kad kaip VMT meno vadovas R. Tuminas pastatė daug svarbių pastatymų, įskaitant ir A. Čechovo „Vyšnių sodą“, Michailo Lermontovo „Maskaradą“, Mariaus Ivaškevičiaus „Madagaskarą“.

Rimo Tumino režisuotas "Vyšnių sodas" (VMT archyvas)
Rimo Tumino režisuotas "Vyšnių sodas" (VMT archyvas)

Taip pat straipsnyje paminėta ir tai, kad R. Tuminas dirbo „Studio“ teatre Varšuvoje ir Šiuolaikiniame teatre Vroclave, taip pat Islandijoje, Graikijoje ir Švedijoje.

Teatro kritikas išskyrė patį pirmąjį spektaklį, kuris po pristatymo Torūnėje buvo labai plačiai nuskambėjęs Lenkijoje – tai R. Tumino Grigorijaus Kanovičiaus romano „Nusišypsok mums, Viešpatie“ adaptacija. Tai, anot, J. Wakaro, – savotiškas herojų epas, ieškant geresnio pasaulio.

Daugelis esą taip pat įsiminė „Maskaradą“ pagal M. Lermontovą, „su įtaigiu, visą pasaulį apraizgiusios sniego gniūžtės įvaizdžiu“.

„Buvo ir nuostabusis „Dėdė Vania“, bet jei kas paklaustų, apie dabartinį svarbiausią režisieriaus darbą – daugelis įvardintų „Madagaskarą“ pagal M. Ivaškevičiaus dramą. Nesenstanti istorija, tapusi idioma, šiandien vis dar ištikimam jo idėjoms, VMT teatrui, jau daugiau nei penkiolika metų išlikęs lietuvių teatro įkūrimo mitu“, – darė išvadą teatro kritikas.

Mantas Vaitiekūnas spektaklyje "Madagaskaras"
Mantas Vaitiekūnas spektaklyje "Madagaskaras"
© D.Matvejevo nuotr.

Tekste trumpai nupasakojamas „Madagaskaro“ vyksmas: istorija vyksta 1912–1945 metais Lietuvoje. Šalis ką tik paskelbė nepriklausomybę, vyrauja naujos valstybės idėjos. Sumišusioje atmosferoje geopolitiko Kazio Pakšto modelio veikėjas Kazimieras Pokštas, ne šiaip sau vadinamas lietuvišku Kolumbu, meta mintį išstumti lietuvius į Madagaskarą ir ten įkurti autonominę koloniją. Spektaklyje atrandami ir kiti herojai, remiantis autentiškomis biografijomis, įskaitant Oskarą Milošą ir poetę Salomėją Nėrį.

Teatro kritikas pastebi, kad M. Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ parašytas specifine kalba, kurioje maišoma šiuolaikinė lietuvių kalba su vartojama spektaklio metu.

„Šis derinys, tarsi visiškai nauja kalba. Šį nepaprastą pastatymą režisierius R. Tuminas laiko sugrįžimu į savo vaikystę. Pasakoti apie savos tautos šaknis, neatliepiant savo asmeninės patirties – negalima. Būtent per šį pastatymą atsiskleidžia patirties nostalgija, metaforiškas požiūris į savo tautos likimą“, – pabrėžė J. Wakar, portale rp.pl.

Olštyno publika turėjo galimybę išvysti „Madagaskarą“ festivalyje „Via Carpatia“, spalio 16 d.


Parengė Evelina Joteikaitė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Tarp Liuksemburgo meno prizo laimėtojų – lietuvių menininkė Laisvydė Šalčiūtė

Lietuvos menininkė Laisvydė Šalčiūtė yra tarp šiemetinių Liuksemburgo meno premijos laureatų.

Kultūros ministerijoje vykdomas projektas skatins legalaus skaitmeninio turinio vartojimą

Šiuo metu Lietuvoje veikianti autorių teisių apsaugos sistema negarantuoja pakankamos šių teisių...

Grįžta didelio susidomėjimo pernai sulaukusi iniciatyva „Menininkai, saugantys miškus“

Artėjant gražiausioms metų šventėms, keturiasdešimt penki Lietuvos bei užsienio menininkai...

Paskelbė, kam atminti bus skirti ateinantys metai

Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė pritarė atmintinų metų minėjimo 2022-aisiais planams:...

„Atviro rato“ aktorė Vesta Šumilovaitė - Tertelienė apie filmą „Sinefilija“: visi degė noru kurti šį filmą

Gruodžio 3 dieną kino teatruose ilgai laukta Algimanto Puipos filmo „ Sinefilija “ premjera....

Top naujienos

Nemokami antikūnų testai daromi ne visiems ir ne visur: vietų skaičius ribotas siūlo vertinti pagal du kriterijus

Nuo trečiadienio gyventojai vieną antikūnų testą gali atlikti nemokamai.

Gyventojų kišenės pilnėja, tačiau ateinantys metai bus kitokie: taupyti darosi vis sunkiau (3)

Pandemijai ir ribojimams nesitraukiant, naujausi Lietuvos banko duomenys rodo, jog gyventojų...

Po Puteikio istorijos su taromatu žmonės jam veža butelius: tai yra sukčiavimas pildoma (44)

Buvęs Seimo narys Naglis Puteikis ir parlamentaras Petras Gražulis ketvirtadienį Seime surengė...

Pietų Afrika parodė, kokiu greičiu plinta omikron mokslininkas: virusas ieško silpnųjų (2)

Pietų Afrikoje per dieną padvigubėjo naujų koronaviruso atvejų skaičius. Trečiadienį pranešta...

Sėkminga pareigūnų operacija Kaune: itin didelis kiekis narkotikų, kurie turėjo patekti kaliniams į įkalinimo įstaigas

Po ilgalaikio tyrimo Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos pareigūnai sulaikė ir...

Sparčiai blogėjant situacijai SAM pateikė naujausias rekomendacijas šventiniam laikotarpiui (64)

Artėjantis šventinis laikotarpis daugeliui reiškia dažnesnius susitikimus su artimaisiais,...

„Litgrid“ ieško daugiau kaip 20 naujų darbuotojų – siūloma ir itin reta darbo pozicija (24)

Daugiausia darbo pasiūlymų yra projektų vadovams, duomenų analitikams ir inžinieriams .

Tiesioginė transliacija / Delfi rytas. Naujųjų metų sutikimas užsienyje: ar tik rizikuojantys gers šampaną?

„Delfi“ portale lapkričio 23-26 dienomis įvyko nemokama asmeninių finansų konferencija „Mano...

Putinas iškėlė reikalavimą NATO papildyta (143)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo, kad NATO nutrauktų savo plėtrą į Rytus....

Navicko komandoje netikėtos permainos – traukiasi vienas iš viceministrų (1)

Ketvirtadienį žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko komandą pasiekė permainos – iš komandos...