Tikimasi, kad po neseniai įvykusių rinkimų PiS jau nebus valdžioje, kai bus atidaryta bienalė. Tad Lenkijos paviljonas atrodo kaip atsisveikinimo šūvis kultūrų karuose, kurie vyko valdant PiS. Vienas kritiškai nusiteikęs kuratorius pavadino jį „aštuonerių dešiniųjų valdymo metų pabaiga“.
Parodoje, kurioje eksponuojami daugiau kaip 35 dailininko Ignacy Czwartoso darbai, bus piešiamas Lenkijos valstybės, kuri XX a. nukentėjo nuo kaimyninių šalių – Vokietijos ir Rusijos – paveikslas. Kaip matyti iš parodos aprašo, viename dar nebaigtame paveiksle, pavadintame „Nord Stream 2“, bus pavaizduoti buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sujungti liepsnojančiu švento Andriejaus kryžiumi, šis derinys atrodys tarsi svastika.
Ant ilgos sienos priešais įėjimą į paviljoną bus pakabintos septynios drobės, vaizduojančios „prakeiktus Lenkijos kareivius“ – lenkų antikomunistinio pasipriešinimo kovotojus iš vėlesnių Antrojo pasaulinio karo etapų, kuriuos PiS siekia reabilituoti nuo kaltinimų karo nusikaltimais.
Patalpoje, kurioje ant postamentų stovi religinės figūros, kabančiuose paveiksluose vaizduojamos sąsajos tarp Hitlerio privačios kariuomenės „Waffen-SS“ karinės atšakos ir mirusio Rusijos privačios kairinės grupės vado Jevgenijaus Prigožino, taip pat tarp Holokausto ir 2010 m. Smolensko aviakatastrofos, per kurią žuvo Lenkijos prezidentas ir vienas iš PiS įkūrėjų Lechas Kaczynskis.
Aprašyme paroda vadinama unikalia galimybe atkreipti tarptautinį dėmesį į, kuratorių nuomone, tragišką Lenkijos likimą. „Graikai sugalvojo tragediją, rašoma, – o lenkai ją išgyveno“.
Lenkijos paraišką dalyvauti bienalėje „Lenkų pratybos pasaulio tragedijoje: Tarp Vokietijos ir Rusijos“ spalio 31 d. paskelbė PiS vyriausybės kultūros ministras Piotras Glinskis.
Lenkijos meno žurnalo „Szum“ redaktoriaus pavaduotoja Karolina Plinta teigė: „I. Czwartoso paveikslai yra eklektiškas mišinys visko, kas džiugina konservatyvią vaizduotę. Jei jo paroda vyks taip, kaip suplanuota, Lenkijos paviljonas taps ne tik antirusišku, bet ir antieuropietišku manifestu.“
Trijų darbus parodai atrinkusios komisijos narių nuomonės išsiskyrė, jos pabrėžė, kad I. Czwartoso darbų ekspozicija stipriai prieštarauja oficialiai bienalės temai. Šios trys narės pateikė protesto raštą, kuriame teigė, kad paviljone Lenkija pristatoma kaip „homogeniška, uždara valstybė, norinti kalbėti tik apie save ir kalbanti iš aukos pozicijos“ ir kad tai „niekaip neatspindi Lenkijos šiuolaikinio meno scenos“.
1966 m. gimęs I. Czwartosas nebuvo laikomas svarbiu Lenkijos meno scenos veikėju, kol jo neparėmė PiS. Aistringas Lenkijos aukščiausiosios lygos futbolo klubo „Korona Kielce“ sirgalius, 57 m. menininkas dažnai piešia autoportretus, kuriuose vilki raudonos ir geltonos spalvų marškinėlius ar ryši tokios spalvos šaliką.
Dailininkas semiasi įkvėpimo iš baroko epochos portretų, taip pat iš modernistų Marko Rothko ir Kazimiro Malevičiaus kūrybos, jo plakatus primenantys paveikslai nėra visiškai tradicinio stiliaus.
Vis dėlto teminiu požiūriu I. Czwartoso paveikslai stipriai atitinka Lenkijos dešiniosios vyriausybės rūpesčius, juose religinė ikonografija persipina su Antrojo pasaulinio karo kariuomenės vadais ir naujesniais Lenkijos istorijos įvykiais.
Šią vasarą Varšuvos nacionalinėje dailės galerijoje „Zacheta“ buvo surengta paroda, kurioje buvo pristatyti I. Czwartoso „prakeiktų kareivių“ paveikslai, tarp jų ir keli Zygmunto Szendzielarzo, Lenkijos vidaus kariuomenės 5-osios Vilniaus brigados vado, 1944 m. vadovavusio lietuvių civilių gyventojų žudynėms, kurias šiuolaikiniai istorikai vadina karo nusikaltimais, portretai.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai teigė, kad ministerija nekomentuos meno kūrinio, kol jis nėra eksponuojamas. „Net jei meno kūrinyje bus ginčytinų istorinių faktų ar mūsų bendros istorijos veikėjų interpretacijų, diskusija apie tai pirmiausia turėtų vykti tarp istorikų ir menotyrininkų“, – pabrėžė atstovas spaudai.
Ir Vokietijos užsienio reikalų ministerija nesutiko komentuoti Lenkijos paviljono turinio.
Pastarojoje, 2022 m. vykusioje bienalėje Lenkijai atstovavo Lenkijos Bergitkos (arba Karpatų) romų bendruomenės narė Malgorzata Mirga-Tas. Netrukus po to, kai buvo paskelbta M. Mirgos-Tas kandidatūra, vyriausybė atleido galerijos „Zacheta“, kuruojančios paviljoną, direktorę ir pakeitė ją dailininku ir profesinių sąjungų lyderiu Januszu Janowskiu.
Prieš 2024 m. bienalę buvo pakeistos atrankos proceso taisyklės – pasiūlymai dėl paviljono komisijai buvo teikiami tokia forma, kad menininko pavardė neskelbiama. 15 narių komisijoje buvo keli žmonės ne iš meno pasaulio, kai kurie iš jų, teigiama, nežinojo, kad šalys renginyje finansuoja savo nacionalinius paviljonus.
Neaišku, ar tuo metu, kai Lenkijos paviljonas bus atidarytas visuomenei, PiS vis dar bus valdžioje. Jaroslawo Kaczynskio vadovaujama partija spalio viduryje vykusiuose nacionaliniuose rinkimuose laimėjo daugiausia balsų ir šią savaitę gavo pirmąją galimybę sudaryti koaliciją su valdančiąja dauguma.
Šiaip ar taip, plati opozicinių jėgų koalicija, vadovaujama buvusio Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko, pareiškė esanti pasirengusi ir norinti suformuoti vyriausybę, jei PiS, kaip tikimasi, nepavyks to padaryti.
„Mums sprendimas pasirinkti I. Czwartosą atrodo kaip aštuonerius metus trukusio dešiniųjų valdymo pabaiga“, – sakė Joanna Warsza, viena iš 2022 m. Lenkijos paviljono kuratorių, kuri kartu su Varšuvos muziejaus direktore Karolina Ziebinska-Lewandowska ir kritike bei kuratore Jagna Domzalska buvo viena iš trijų nepritariančių balsų šių metų komisijoje.
Ji teigė: „Dar tragiškiau, kad tai vyksta dabar, kai Lenkijoje po rinkimų pagaliau atsirado šiek tiek optimizmo.“
Vis dėlto kitų metų pavasarį orientuotas į tautą Lenkijos paviljono pristatymas gali atrodyti kaip Venecijos bienalės ateities žvilgsnis. Su Italijos dešiniaisiais glaudžiai susijęs žurnalistas Pietrangelo Buttafuoco buvo pasiūlytas pakeisti kadenciją baigiantį festivalio prezidentą Roberto Cicutto, lapkričio 14-ąją tam pritarė Senato Kultūros komitetas.
