aA
1921 m. gegužės 21 d. gimė žymus žmogaus teisių gynėjas, disidentas, Nobelio taikos premijos laureatas Andrejus Sacharovas. Jis buvo žymus mokslininkas bei vienas iš branduolinės bombos kūrėjų.
Baigęs Maskvos universitetą, A. Sacharovas dirbo slaptoje sukarintoje fizikų grupėje, gaminusioje branduolinį ginklą. Tačiau suvokęs galimas tragiškas šio mirtino ginklo paskemes žmonijai, A. Sacharovas sugrįžo į prie fundamentaliųjų mokslų. Mokslininkas griežtai pasisakė prieš branduolinį ginklavimąsi, todėl jam buvo uždrausta dirbti kariniuose projektuose.

Netrukus A. Sacahrovas su bendraminčiais įkūrė Maskvos Žmogaus teisių komitetą ir pradėjo aktyvią veiklą šioje srityje. Jis stojo ginti politinius kalinius ir sovietų valdžios represuotus žmones. Savilaidos spaudoje analizavo ir kritikavo sovietų režimą. 1975-aisiais A. Sacharovas laimėjo Nobelio taikos premiją, tačiau jam nebuvo leista išvykti iš Sovietų Sąjungos jos atsiimti. Per įteikimo ceremoniją jo kalbą perskaitė žmona Jelena Bonner.

Sacharovas – lyg Kristus

Tuo metu A. Sacharovas su bendraminčiais atvyko į Vilnių, kur buvo teisiamas jo bičiulis, disidentas Sergejus Kovaliovas. Svečius iš Rusijos turėjo pasitikti keli lietuviai, tarp jų ir mūsų šalies disidentai - Viktoras Petkus, Antanas Terleckas ir kt. Tačiau juos, einančius į stotį (atsargumo dėlei jie ėjo skirtingomis gatvėmis), suėmė saugumiečiai.

Daugiausia laiko (kuomet būdavo ne teisme) žmogaus teisų gynėjas su bendraminčiais leido V. Petkaus bute. Disidentas pasakoja, jog kartais susirinkdavo tiek daug žmonių, kad net stovintiems vietos nelikdavo. Jie iki išnaktų aptarinėdavo teismo detales, klausydavo, ką apie tai praneša BBC.

V. Petkus sako, jog su A. Sacharovu susipažino ir monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas: „Prelatas pats paprašė, kad supažindinčiau jį su A. Sacharovu. Tad per vieną teismo pertrauką nuėjome pas kunigą papietauti. Prabuvome ten tris valandas. Po to klausiu monsinjoro, kokį įspūdį paliko svečias. O jis ir sako: „Aš įsivaizduoju, kad panašus turėjo būti ir Kristus“.

Sūris ir šakotis

Bene laimingiausias A. Sacharovas jautėsi gruodžio 10–ąją, Nobelio premijų teikimo dieną, nes V. Petkaus bute pavyko sugauti BBS transliuojamą apdovanojimų ceremoniją ir išklausyti akademiko žmonos, J. Bonner perskaitytą kalbą. „Ji susirinkusiems Osle paaiškino, kad jos vyras iš Sovietų Sąjungos nebuvo išleistas ir kad šiuo metu jis šala Vilniuje, budėdamas prie teismo rūmų, kur nuosprendžio laukia jo artimas bičiulis S. Kovaliovas.

Išgirdęs šiuos žodžius, A. Sacharovas, kaip ir visi kiti tuo metu prigludę prie radijo imtuvo, kvatojo – juokdamasis akademikas kalbėjo, kad Norvegijos karalius jam nebūtų parengęs geresnių pietų negu lietuviai Vilniuje. Beje, jis labai pamėgo lietuvišką varškės sūrį ir šakotį. Be šių dalykų jis liepdavo negrįžti savo draugams, viešintiems Lietuvoje. Ir mes, jeigu važiuodavome į Maskvą, visuomet perduodavome lauknešėlį su sūriu ir šakočiu”, - prisimena disidentas V. Petkus.

Laidotuvėse – 300 tūkst. žmonių

1980-ųjų sausį, po viešų protestų, nukreiptų prieš sovietų invaziją į Afganistaną, A. Sacharovas buvo suimtas ir ištremtas į uždarą, užsieniečiams neprieinamą Gorkio miestą (dabar Nižnyj Novgorodas). Iš tremties sugrįžo tik 1986 m., M. Gorbačiovui pradėjus perestroiką. 1989 m. A. Sacharovas buvo išrinktas į naująjį parlamentą, Sąjunginį deputatų kongresą ir tapo vienu iš demokratinės opozicijos vadovų. Jis atvirai kalbėjo apie būtinas pertvarkas šalyje. A. Sacharovas mirė nuo širdies smūgio 1989-aisiais, būdamas 68 metų. Jo laidotuvėse dalyvavo apie 300 tūkstančių žmonių.

Lietuvių filosofijos pradininkas

1886 m. gegužės 16 d. gimė vienas žymiausių Lietuvos filosofų Stasys Šalkauskis. Kultūros, filosofijos ir meno instituto Dabartinės filosofijos skyriaus vyriausiais mokslo darbuotojas dr. Arūnas Sverdiolas sako, jog S. Šalkauskis yra vienas pirmųjų lietuviškosios filosofijos kūrėjų: „Juk lietuviškoji filosofija iki S. Šalkausko beveik neegzistavo. Būtent jis padėjo pagrindus, susistemino šį mokslą, dėstė jį universitete. Rūpinosi filosofijos terminija, sudarė keturkalbį filosofinių terminų žodyną – tai milžiniškas mąsytojo darbas, aktualus ir šiandien – kol kas niekas jo nepratęsė“.

Laiškai A. Smetonai

S. Šalkauskis gyveno laikotarpiu, kai senoji liberalioji demokratija griuvo, tuo tarpu ją keitė autoritariniai, ideologiškai orientuoti fašizmo ir nacionalsocializmo režimai. S. Šalkauskis liko ištikimas demokratijai ir savo idėjoms. Filosofo sūnus Julius Šalkauskas sako, jog tėvas netgi parašė 2 laiškus Antanui Smetonai, smerkdamas 1926-ųjų perversmą: „Tie laiškai buvo persmelkti labai aštria kritika, A. Smetoną jis lygino su A. Hitleriu ir Rusijos caru Nikolajumi II. Dėl to užsitraukė valdžios nemalonę. Tarp kitko A. Smetona, atsakydamas į kritiką, dovanojo tėvui savo knygą „Pasakyta parašyta“.

Jis tik pasižiūrėjo į antraštę, nusijuokė ir tarė: „Pasakyta, parašyta, bet nepadaryta“. Gyvenime jis buvo ištikimas principui – kalbos neturi skirtis nuo tavo darbų. O iš sovietinės valdžios susilaukėm kur kas rimtesnių represijų – tėvą atleido iš rektoriaus pareigų, išmetė iš universiteto ir užkirto kelią susirasti bet kokį kitą darbą”, - prisimena filosofo S. Šalkauskio sūnus J. Šalkauskas. Žymiausi filosofo veikalai - ,,Kultūros filosofijos metmenys”, ,,Lietuvių tauta ir jos ugdymas”, ,,Bendroji filosofijos terminologija”, studija ,,Bažnyčia ir kultūra” ir kt.

Paini istorija

1988 m. gegužės 15 d. Maskva iš Afganistano pradėjo išvesti pirmuosius sovietinius karius. Afganistano karas vadinamas vienu žiauriausiu ir painiausiu naujųjų laikų istorijoje. 1978 m. karininkai komunistai įvykdė perversmą Afganistane. Naujoji valdžia ėmėsi reformuoti ūkinį, visuomeninį gyvenimą. Visa tai senų musulmoniškų tradicijų šalyje sukėlė nepasitenkinimą ir pasipriešinimą. Įsiliepsnojo tarpusavio karas, į kurį įsikišo SSRS vadovybė. 1979 m. šimtatūkstantinė Sovietų armija įsiveržė į Afganistaną. Ten buvo pasiųsti ir 5 tūkstančiai lietuvių, atliekančių karinę tarnybą.

Afganistano karo dalyvis Vytas Lukšys sako, jog tuomet jis, 20-metis, tarnaujantis armijoje, net nenutuokė, jog bus pasiųstas į karą: „Aš tarnavau Uzbekijoje ir Kirgizijoje, paskui mūsų pulką išformavo ir taip patekau į dalinius, rengiamus Afganistanui. Nežinau, kokiais kriterijais vadovaujantis mes buvome atrinkti. Pirmasis batalionas į Afganistaną išskrido dar prieš prasidedant karui, 1979–ųjų vasarą, o su antruoju skridau ir aš - išsilaipinome ten žiemą. Patys baisiausi prisiminimai - iš pirmojo susišaudymo... neturėjom jokio pasirinkimo, kur siųsdavo, ten ir dalyvaudavome...“, - sako karo dalyvis V. Lukšys. Afganistano kare žuvo 96 lietuviai, 98 tapo invalidais. Ten buvę vyrai patyrė fizinių ir psichologinių traumų. Karo pasekmes jie jaučia iki šiol.

Bažnyčia – pirkliams, vėliau - lietuviams

1706 m. gegužės 18 d. per gaisrą Vilniuje sudegė Šv. Mikalojaus bažnyčia - seniausias gotikinis tokios paskirties pastatas Lietuvoje. Rimvydas Laužikas, Lietuvos Etnokosmologijos muziejaus vyriausiasis rinkinių saugotojas sako, jog bažnyčios Lietuvoje imtos minėti jau pačioje 14 a. pradžioje, tačiau apie kokias konkrečiai šventoves kalbama, nežinoma.

Tad kada buvo atidaryta Šv. Mikalojaus bažnyčia, taip pat galima tik spėlioti: „Galbūt ji pastatyta Gedimino laikais – tuomet, kai jis rašė laiškus Vokietijos miestams, nes juose yra minima bažnyčia. Tiksliai žinoma tik tai, kad bažnyčia jau stovėjo prieš Lietuvos krikštą – tą galima patvirtinti. Ji buvo statyta užsieniečių pirkliams, nes Šv. Mikalojus yra pirklių globėjas”. 1902 – 1939 metais Šv. Mikalojaus bažnyčia buvo vienintelė Vilniaus bažnyčia, kurioje vyko lietuviškos pamaldos.

Džinsų tėvas

1853 m. gegužės 15 dieną galima vadinti džinsų gimtadieniu – tuomet žydų emigrantas iš Bavarijos Levis Straussas įkūrė kelnių siuvimo įmonę aukso ieškotojams. O po poros dešimtmečių - 1874 m. gegužės 20–ąją buvo išleista pirmoji mėlynų džinsų partija. Jų pavadinimas kilęs nuo Italijos miesto Genujos pavadinimo - būtent iš šio miesto uosto buvo tiekiamas audinys kelnėms siūti, o ant ryšulių esantį atspaudą amerikiečiai skaitydavo „džyns“.

Dizaineris Arnoldas Stasiulis sako, jog tuomet į aukso karštligės apimtą Kaliforniją atvykęs 24-erių L. Straussas apie kelnių siuvimą net negalvojo: „Jis atvežė audinį palapinėms ir vežimams dengti. Tačiau kartą gatvėje prie jo priėjęs aukso ieškotojas išrėžė – mums nereikia tavo audinių, mums reikia kelnių. Tuomet L. Straussui ir gimė mintis iš tos medžiagos siūti kelnes“.

Šios tvirtos kelnės greitai išpopuliarėjo tarp aukso kasėjų, fermerių ir kaubojų. Tačiau jos turėjo vieną trūkumą – kišenės plyšdavo, neatlaikiusios aukso grynuolių. Ši problema suvedė L. Straussą su siuvėju Jacobu Davisu, kuris pasiūlė kišenes pritvirtinti kniedėmis. Netrukus prekeivis ir siuvėjas sukūrė bendrą kompaniją „Levi Strauss & Co“ ir pradėjo masinę džinsų gamybą. Tų laikų džinsų modelis „Levi's 501“ - tiksli pirmųjų džinsų kopija - pardavinėjama dar ir šiandien.

Džinsų tėvas mirė 1902–aisiais, o šio žmogaus - vieno turtingiausių žmonių - gedėjo visas San Franciskas: buvo nuleistos vėliavos, laikraščiuose spausdinami ilgiausi nekrologai. L. Straussas šeimos nebuvo sukūręs, tad kompanijos valdymas perėjo į vyriausiojo sūnėno rankas.

Mėgstamiausias Stalino spektaklis

Prieš 115 metų, 1891 gegužės 15 d. Kijeve gimė rusų rašytojas Michailas Bulgakovas. Jaunystėje mokėsi aktoriaus meno, studijavo mediciną. Rašytojas kritikavo Sovietinę sistemą, ir tai neliko nepastebėta valdžios. ,,Šuns širdis” - satyros kūrinys apie sovietinį gyvenimą, pridengtas moksline fantastika, buvo paskelbtas nepublikuojamu. O štai savo romaną ,,Baltoji gvardija” M. Bulgakovas perdirbo į pjesę, kurią pastatė Maskvos Dailės teatras.

Pasakojama, kad tai buvo vienas mėgstamiausių Stalino spektaklių. Nepaisant to, M. Bulgakovo kūryba buvo vis labiau ir labiau atakuojama, kol galiausiai 1929 m. uždrausti visi jo darbai. Vienas žymiausių jo veikalų - „Meistras ir Margarita” buvo išleistas praėjus 26 metams po rašytojo mirties.

Vienu sakiniu

427 m. prieš Kristų, gegužės 21–ąją gimė senovės graikų filosofas Platonas. Jis laikomas europietiškosios filosofijos pradininku.

1048 m. gegužės 18 d. gimė persų ir tadžikų poetas, matematikas ir filosofas Omaras Chajamas, ypaš išgarsėjęs savo ketureiliais rubajatais.

1792 m. gegužės 16 d. atidarytas Venecijos teatras, kuriame buvo rengiamos garsiųjų italų Gaetano Donizetti, Vincenzo Bellinio, Giuseppes Verdi operų premjeros. 1836 metais visiškai sudegęs pastatas netrukus buvo iš naujo atstatytas, bet 1996 m. sudegė vėl, dabar galutinai.

1888 m. gegužės 16 d. Filadelfijos Franklino institute Emile‘is Berlineris pirmą kartą pademonstravo garso įrašymą plokštelėje ir jo atgaminimo techniką.

1920 m. gegužės 18 d. Lenkijoje, netoli Krokuvos, gimė popiežius Jonas Paulius II. 1978 m. Karolis Wojtyla tapo pirmuoju po 455 metų Romos katalikų bažnyčios vadovu ne italu.

1930 m. gegužės 15–oji - stiuardesių profesijos gimimo diena. Tądien pirmoji stiuardesė Ellen Church iš JAV pasveikino pirmuosius 11 keleivių, įlipusių į „Boeing 80A“ lėktuvą.

Gegužės 20–ąją minima Kauno diena. 1463 metais Kazimieras Jogailaitis atnaujino ir praplėtė miesto teises. Kauno miestas pirmą kartą paminėtas metraštininkų 1361 metais.

1872 m. gegužės 18 d. gimė britų filosofas, logikas ir matematikas Bertrandas Russellas. Šis vienas didžiausių pasaulio filosofų už savo pacifistines pažiūras du kartus buvo įkalintas, o 1950 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija.

1977 m. gegužės 18 d. JAV, Sovietų Sąjunga ir dar 29 pasaulio valstybės pasirašė Jungtinių Tautų konvenciją, kuria uždrausta dirbtiniu būdu paveikus orą naudoti jį kaip kovos su priešu priemonę. Šalys įsipareigojo nesukelti viena prieš kitą nukreiptų audrų, žemės drebėjimų ar potvynio bangų.

1899 m. gegužės 20 d. Niujorke pirmą kartą vairuotojas buvo nubaustas už greičio viršijimą. Jis, beje, važiavo 20 km. per valandą greičiu...

„Laiko vinys“ - penktadieniais 10.10 val. (kart. 19.10 val., šeštadienį 16.05 val., sekmadienį 10.05 val. ).

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Oskaro Koršunovo teatras sezoną baigia festivaliu „Viskas apie ją“

„Moteriai niekada nebuvo suteikta teisė būti visapusišku žmogumi. Šią teisę uzurpavo vyrai....

Ričardo Jarmalavičiaus nuotraukos pelno pasaulio pripažinimą

Žinomas Lietuvos strateginės komunikacijos konsultantas, „Havas“ grupės Baltijos šalyse...

Išskirtinėje „Lewben Art Foundation“ ekspozicijoje – tikėjimas ir šiuolaikinis menas

Gegužės 30 d. duris atverianti jubiliejinė, dešimtmetį mininti šiuolaikinio meno mugė...

Lietuvė Daina Opolskaitė – tarp keturiolikos ES literatūros premijos laureatų

Lietuvos rašytoja Daina Opolskaitė trečiadienį tapo viena iš keturiolikos rašytojų,...

Nacionalinis operos ir baleto teatras pristatė, ką ruošia 100-ajam sezonui (2)

Jubiliejiniam, šimtajam sezonui besirengiantis Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (...

Top naujienos

Rinkėjai įvertino kandidatus į prezidentus: užkliuvo Šimonytės nuotaika ir Nausėdos šuo galima paklausyti gyvai (42)

Pirmadienį prasidėjo išankstinis balsavimas antrajame Prezidento rinkimų ture. Tuo pat metu savo...

Vidas Rachlevičius. Rinkimai: navigacija feikinių etikečių raiste (19)

Prisimenate, kokią Europą įsivaizdavome, apie ką svajojome, kai stovėjome Baltijos kelyje, kai...

Ispanijos policijos paviešinti vaizdai: sulaikomas lietuvis – Europą šiurpinusios gaujos vadeiva (34)

Trečiadienį spaudos konferencijos metu Lietuvos policija paskelbė, kad bendradarbiaujant su...

Nausėdos štabas atvertė kortas: pateikė išlaidas ir papasakojo, koks buvo planas A ir planas B (215)

Vienų pajamos neskaidrios, o kitų – neefektyvios – tokias kritikos strėles vieni į kitų puses...

Buvęs Skvernelio štabo vadovas pasirinko kitą kandidatą nei Karbauskis (40)

Buvęs Sauliaus Skvernelio rinkimų štabo vadovas Vytautas Bakas pasirinko kitaip nei Ramūnas...

„Žalgirio“ akiratyje – FIBA Europos taurę laimėjęs krašto puolėjas „pasižymėjo“ incidente su Gudaičiu (1)

Krepšinio naujienų svetainė „Sportando“ skelbia, kad Kauno „Žalgiris“ domisi šiemet FIBA...

Medikai mano, kad Lietuvoje hepatitu C serga 60 tūkstančių ir to nežino: pataria neignoruoti simptomų

Kada ir kaip Stasys užsikrėtė hepatitu C , jis nežino. „Esu operuotas tik vaikystėje,...

Grūsti džinsus į skalbimo mašiną – prasta idėja. Štai, kaip juos skalbti tinkamai

Išleidote kelis šimtus madingiems džinsams ir dabar ketinate juos grūsti į skalbimo mašiną?...

Griuvena – verta aukso puodo: apie kuklų butą apleistame name sukasi NT rykliai kvadrato kaina – 10 tūkst. eurų (55)

Vertas tikro aukso puodo, – taip būtų galima apibūdinti šiuo metu varžytinėse parduodamą...

Pareigūnai apie 13 metų visoje Europoje ieškotą lietuvį: jis tapo sunkiai atpažįstamas (27)

Trylika metų slapstęsis Marius Civinskas pastaruoju metu nebebuvo panašus į tą, kurio nuotrauka...