Michaelis Ende – labai garsus vokiečių rašytojas, kaip E. Baliutavičiūtė prisipažino, vienas jos mėgstamiausių, kaip ir jo knyga „Momo“.
„Lietuvoje gerai žinoma jo knyga „Begalinė istorija“, pagal kurią yra ir kino filmų sukurta, o štai „Momo“ yra pasakojimas apie mergaitę, kuri gyvena miesto pakraštyje ir yra ypatinga, nes moka klausytis – ne kiekvienas tokį gebėjimą turi, atrodo, taip paprasta, bet tuo pačiu ir taip ypatinga. Ir tame mieste pradeda dėtis keisti dalykai, pasirodo tokie pilkieji ponai, bet ko jie nori? Jie nori žmonių laiko. Jie pradeda įtikinėti miesto žmones, kad laiko švaistyti bet kam neverta. O ką reiškia laiką švaistyti? Bendrauti, džiaugtis gyvenimu, tokius paprastus dalykus – ne, visą laiką reikia dirbti dirbti, galvoti apie praktiškus, naudingus dalykus, visa kita yra švaistymas. Ir Momo kažkaip bandys tai pakeisti. Neišeina visko labai išpasakoti, nes tai, visų pirma, yra gana filosofiška istorija, nors yra ir nuotykių, smagių apžaidimų, netikėtų siužeto posūkių, bet pirmiausia tai yra knyga, kuri skatina vaikus ir paauglius mąstyti. Nors ji rekomenduojama maždaug penktų šeštų klasių mokiniams, bet tikrai gali palikti įspūdį ir vyresniems, ir suaugusiems, ji iš tų knygų, kurios keičia mąstymą“, – sakė E. Baliutavičiūtė.
Šiek tiek vyresniems paaugliams – kita garsi knyga, Becky Albertall „Su meile, Saimonas“, taip pat jau ir ekranizuota knyga, o dabar pagaliau išversta ir į lietuvių kalbą.
„Nedaug turime knygų jaunimui, liečiančių LGBTQ klausimus ir temas. Šioje knygoje, šiek tiek romantinėje, su daug intrigų, nes tai, galima sakyti, yra mokyklinė drama, pasakojama apie Saimoną, kuris yra gėjus, bet nelabai drįsta apie tai kalbėti, yra užsidaręs. Tačiau jo paslaptį sužino mokyklos blogiukas, nusprendžia jį paterorizuoti – jis nori, kad Saimonas jam padėtų suvilioti vieną gražiausių mokyklos merginų, ir Saimonas ryžtasi tai padaryti, kad tik išsaugotų savo paslaptį, bet ne viskas einasi ne taip, kaip jis tikėjosi. Tikrai tokia knyga, kur ir griebia už širdies, tu nori jam geriausio, sergi už pagrindinį veikėją, ir kartu tokia vasariškai gaivi. Nors ten yra tokio sunkumo, bet vasarai labai tinkama, kai norisi lengvos, smagios, bet kartu ir gilesnius klausimus paliečiančios knygos“, – sakė literatūros ekspertė.
Johno Greeno „Vėžliai iki begalybės“ – be galo garsaus amerikiečių jaunimo rašytojo, geriausiai žinomo pasaulyje kaip istorijos „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ autorius, knyga.
„Kitos jo knygos irgi tam tikra prasme panašios į aną, garsiausią, tuo, kad jose yra ir meilės, nuotykių, ir paliečiami gilūs psichologiniai dalykai, paauglių jausena. Ir šioje istorijoje šešiolikmetė Aza stengiasi būti labai gera dukra, draugė, bet kartu ji kovoja su didelėmis psichologinėmis problemomis, turi tam tikrą sutrikimą, ir tai yra be galo sunku. Maža to, jos gyvenamame mieste pradingsta milijonierius, ir jos draugė, išgirdusi, kad yra nemažas atlygis už bet kokias jį padedančias surasti žinias, nusprendžia, kad reikia kažką daryti. Aza prisijungia, bet net neįtaria, kad tos paieškos suves ją su to milijonieriaus sūnumi ir ji jį įsimylės. Prasideda ir detektyvas,ir drama, ir meilės istorija, ir visko vyksta tiek daug, kad skaitytojas tikrai persikelia į tą Azos galvą, kuri tiesiog zvimbia nuo tos gyvenimo visumos, tokios tirštumos, na, ir kaip vėžliai iki begalybės ta spirale juda tokia jaudinanti istorija“, – pasakojo E. Baliutavičiūtė, sakydama, kad knyga puikiai tiks meilės romanų ir nuotykių mėgėjams.
Na ir galiausiai, klasika, kurios pristatinėti nereikia – Viljamo Šekspyro „Romeo ir Džiuljeta“, tačiau „Alma littera“ šįkart išleido naują, puošnų, dovanoms puikiai tinkantį leidimą.
„Nemirtinga mirtingųjų meilės istorija. Siužeto nereikia pristatinėti – Veronos miestas, du įsimylėjėliai iš kariaujančių šeimų, istorija ir apie mirtį, ir apie meilę, kurios neįmanoma sustabdyti, ypač kai tau yra niolika metų, kaip pagrindiniams veikėjams, kurie yra jauni paaugliai, bet įsimyli taip stipriai, kad nėra jokių ribų, jie ryžtasi bet kam. Kaip žinote, tai yra tragiška istorija, bet kartu be galo graži, tikrai sminganti į širdį ir jaunam, ir suaugusiam žmogui“, – sakė literatūros ekspertė.
„Ir nebūtinai vien tik paaugliams ta knyga – galbūt verta netgi suaugusiam su savo paaugliais skaityti. Nes tai vienas svarbiausių dalykų: dažnai klausia, kaip paskatinti paauglius, ką daryti, jei mano paauglys visai neskaito, bet tada toks natūralus klausimas – o bandėte kalbėtis su juo apie knygas, ar jūs tik norite, kad jis vienas skaitytų, o jūs galbūt telefone, savo kituose užsiėmimuose, gal tik mezgate, bet niekada neskaitote? Vienas iš dalykų yra skaityti kartu su paaugliu, ir vaiku, aišku, ir aptarinėti. Parodyti, kad tai svarbu, kad knyga nėra tik vienumos dalykas – tai gana socialus dalykas, tai skatina kalbėtis, išeiti į visuomenę, bendruomenę ir panašiai. Ne veltui yra tiek „Boostagram“, kur ir paaugliai kuria, ir „Goodreads“, kur dalinamasi patirtimis. Jei paaugliai randa tai šeimoje, tai paskatina ir atviriems pokalbiams, ir padeda sustiprinti ryšį su šeimos nariais ir tiesiog labiau pamėgti skaityti“, – kalbėjo ji.
