Pagrindiniai festivalio renginiai ir susitikimai vyks šeštadienį, gruodžio 2 dieną (šeštadienis) nuo 10.30 iki 19.30 val. Vieta: Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos mokymo rūmai Olandų g. 16, Vilnius (įėjimas iš Olandų gatvės)“. Visi renginiai nemokami ir atviri visiems, išankstinės registracijos nereikia.
18.30-19.30 vyks Fotografijų filmų vakaras su apdovanojimų ceremonija. Vakaro metu kartu su geriausiais festivalio fotopasakojimais bus rodomi fotografų darbai atsakingai analizuojantys nūdienos aktualijas.
Šiemet Vilniuje festivalyje svečiuojasi šie festivalio konkursų finalistai:
du kolegos iš Italijos: Cinzia Canneri ir Maurizio Di Pietro. Festivalyje pristatoma Cinzia serija apie tai, kad sistemingai karų metu pasitelkiamus moterų kūnų žalojimas – visame pasaulyje taikoma strategija. Pristatomame projekte analizuojama Eritrėjos ir Tigrėjaus moterų, pabėgusių per trijų geopolitiškai susijusių šalių sienas, padėtis: Eritrėjos, Etiopijos ir Sudano. Maurizio Di Pietro pristatomos dvi serijos. Pirmoji – apie įvairius vabzdžius kaip apie galimą sprendimą ir „ateities maistą“. Antroji – apie tai kaip mirtis įžengusi į žmogaus gyvenimą laikinai ištrina ribas ir saugumą, kurie iš lėto susiformavo per daug laiko. Maurizio šią seriją skiria savo mamai ir tėčiui.
Tarptautinio konkurso World Press Photo laureatė, fotografė iš Irano Zohreh Saberi
Sergei Stroitelev – prasidėjus karui išvyko iš šalies agresorės ir šiuo metu gyvena Vokietijoje. Festivalyje pristatoma jo fotoserija apie žemės drebėjimą Turkijoje.
Sefa Eyol – fotografas iš Turkijos, šiuo metus studijuojantis fotožurnalistiką Danijoje (Danish School for Media and Journalism),
Wojciech Grzedzinski, fotografas iš Lenkijos. Jo ir Sefa Eyol festivalyje pristatomos istorijos apie karą Ukrainoje).
Atvyksta ir du festivalio svečiai:
Sigrid Nyaagard, nacionalinio Danijos laikraščio Daily Information fotografijos redaktore ir fotografė, savo paskaitoje dalinsis įžvalgomis ir patirtimi apie Dirbtinį intelektą ir Fotožurnalistiką.
Patrick Wack, kolega iš Prancūzijos, daug dėmesio skiriantis ilgalaikių projektų kūrimui, juose tradicinį dokumentinį stilių derindamas su subjektyvesniu ir kontempliatyviu istorijų pasakojimu. Savo darbuose jis nagrinėja tokias temas kaip mažumų represijos, miestų transformacijos, karo laikotarpio Rusija, Kinijos raida ir pokonfliktinis atsinaujinimas.
