„Nors iš pradžių atrodė, kad, ko gero, didžiausią poveikį sukūrė ekonominės situacijos pokyčiai, atšaukti renginiai negeneravo visiškai jokių bilietų pardavimų, bet tyrimas vis dėlto atskleidė, kad didžiausias poveikis buvo psichologinis“, – žurnalistams penktadienį sakė A. Pakarklytė.
„Labai daug nežinomybės, labai daug streso, daugybę kartų reikėjo pakeisti veiklas, pavyzdžiui, operatorius paskelbia, kad kažkoks ribojimas yra, vėl turime persiderinti visas datas, ir daugybė daugybė tokių faktorių sukūrė nuolatinį bėgimą rate, nežinomybę, ir būtent tai ir tapo didžiausiu pandemijos poveikiu“, – paaiškino LKT pirmininkė.
Atliktą tyrimą sudarė ir pokalbiai su kultūros sektoriaus organizacijomis. Pasak A. Pakarklytės, reakcijų į pandemiją buvo įvairių.
„Vieni sakė, kad patyrė labai produktyvų laikotarpį, kas yra, aišku, ganėtinai paradoksalu, tarkime, nežinau, žaidimų kūrėjai. Na, jie tiesiog sėdėjo ir labai produktyviai kūrė toliau žaidimus“, – pažymėjo tarybos pirmininkė.
„Kitiems sektoriams, aišku, buvo labai sudėtinga. Kaip ir per pandemiją visi kalbėjo, kad renginių sektorius yra labiausiai nukentėjęs, tai tyrimas tą ir atskleidė. Ir dar paaiškėjo, kad renginių sektorius bandė prisitaikyti – ypatingai čia yra svarbu atkreipti dėmesį į teatrą, šokį ir cirką, nes muzika jau seniai gyvena įrašuose, ji tokio didžiulio streso nepatyrė. Bet teatras, šokis, cirkas ir panašios veiklos sakė, kad taip, nuotoliniai renginiai vyko, filmavimai vyko, bet visa tai vyko tarsi per stiklą. Gyvo kontakto nebuvo“, – tyrimo metu surinktus duomenis analizavo A. Pakarklytė.
Būtent dėl to, anot jos, pasibaigus pandemijai teatras, šokis ir cirkas grįžo prie įprasto formato ir įprastų veiklų. Todėl priemonės, pandemijos metu skirtos skatinti skaitmeninio turinio plėtrą kultūros sektoriuje, šiose srityse nepritapo ir nepasiteisino.
Kaip žurnalistams teigė A. Pakarklytė, tyrimas atskleidė ir tai, kad maždaug pusė kultūros organizacijų nebuvo niekaip pasiruošusios jokioms krizėms.
„Tyrimas atskleidė, kad daugmaž pusė, gal net didesnė pusė kultūros organizacijų niekaip nebuvo pasiruošusios jokioms krizėms, visiškai. Ir tada, apklausos metu, mes vėlgi uždavėm klausimą, ar jūs dabar esate kažkiek pasiruošę, padarę kažkokias išvadas, ėmęsi priemonių ir taip toliau. Na, ir vėlgi paaiškėjo, kad maždaug pusė nepasiruošę ir toliau“, – pasakojo Kultūros tarybos pirmininkė.
Anot jos, visiškai visų kultūros organizacijų nepasiruošusiųjų kategorijai negalima priskirti, nes kas penkta organizacija ėmėsi veiksmų.
„Visiškai taip apibendrinti vis dėlto nereikėtų, nes kas penkta kultūros organizacija ėmėsi veiksmų. Pavyzdžiui, psichologinė pagalba. Personalas tikrai patyrė didelį, būtent psichologinį sukrėtimą dėl įvairiausių priežasčių. Ir įstaigos ėmėsi tiesiog psichologinės pagalbos“, – akcentavo A. Pakarklytė.
„Toliau, prasidėjus jau kitiems veiksmams, tarkime, karo veiksmams Ukrainoje, įstaigos puolė domėtis, kur yra slėptuvės, galbūt jos yra patalpose, galbūt jos yra arti, o ką mes darysime, kaip mes darysime. Žodžiu, tikrai negalima teigti, kad nieko neįvyko, pandemija baigėsi ir kitai pandemijai beprasidedant paaiškės, kad vėl visi nepasiruošę. Ne. Tačiau va tokio galingo, esmingo pokyčio, kalbant apie pasiruošimą, mes nefiksavome tyrimo metu“, – pažymėjo tarybos pirmininkė.
Paklausta, ar kultūros sektorius šiuo metu jau yra atsigavęs, A. Pakarklytė patikino, kad taip. Tačiau, padariniai jaučiami.
„Padariniai tikrai yra, bet galėčiau tvirtinti, kad kultūros sektorius atsigavęs. Bet, kokie padariniai? Juk nebūtinai netgi neigiami. Pakito tiesiog darbo stilius, pavadinkime taip. Mišrus darbo stilius tapo kaip ir norma. Kažkokiomis dienomis tu ateini į darbą, kažkokiomis dienoms tu dirbi nuotoliu, tai tapo visiškai natūralia aplinka“, – pasakojo ji.
„Toliau – prisitaikymas. Ir iš tikrųjų, per pandemiją kultūros sektorius, ir net ne kultūros sektorius, apskritai, daugybė Lietuvos įvairiausių organizacijų treniravosi daryti pokytį. Kažkas nuolat keičiasi – ir įvykus Baltarusijos sukeltiems neramumams, tada įvykus jau Rusijos pradėtam karui Ukrainoje, pokyčius vėlgi reikėjo daryti, ir sektorius jiems buvo pasiruošęs“, – sakė A. Pakarklytė.
Kultūros tarybos pirmininkė pažymėjo, kad kultūros sektoriui tikrai padėjo skirtas papildomas finansavimas karantinų metu.
„Valstybė, konkrečiai kalbant apie kultūros sektorių, tikrai sukūrė didelę apsauginę pagalvę. 2020 metais vien per Kultūros ministeriją ėjusios priemonės sudarė 60 milijonų eurų. Klausimas kyla – ar čia didelė suma, ar maža suma? Tai galime pasilyginti, kad ją padalinus vienam gyventojui, Lietuva skyrė tiek pat kiek Estija ir daugiau negu tokios valstybės kaip, pavyzdžiui, Čekija, Suomija arba netgi Kanada“, – akcentavo A. Pakarklytė.
Tyrimas atliktas 2023 metais, trimis etapais. Pirmąjį etapą atliko Lietuvos kultūros tarybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vyresnioji analitikė Marija Pečiulytė, prie antrojo etapo prisidėjo UAB „KOG institutas“, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, UAB „Eurotela“, UAB „Norstat LT“ ir Kultūros ministerija. Trečiąjį tyrimo etapą atliko M. Pečiulytė ir Kristina Mažeikaitė.
Tyrimu siekta ištirti COVID-19 pandemijos ir kitų 2020–2022 m. krizių poveikį kultūros ir kūrybiniam sektoriui.
