„Rekomenduočiau nepriimti skubotų, rengti platesnę diskusiją, ko ir prašo Rašytojų sąjunga“, – BNS sakė Mindaugas Kvietkauskas.
Kreipimąsi Rašytojų sąjunga adresavo M. Kvietkauskui bei Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui. Jis penktadienį yra nepasiekiamas.
Pats M. Kvietkauskas sako kaip literatūrologas tyrinėjęs P. Cvirkos ir kitų sovietmečio rašytojų palikimą. Jo nuomone, į diskusijas šiuo klausimu turėtų įsitraukti ne tik Kultūros ministerija, bet ir Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija.
„Kadangi čia susiduriame su sovietmečio palikimu, atminties klausimu, bet kartu ir su literatūros klasiko įamžinimu, reikėtų aptarti, kaip galėtų šis skveras atrodyti ateityje, kaip jis turėtų būti formuojamas. Manau, reikėtų kalbėti apie šios erdvės galimas skirtingas koncepcijas, skirtingus siūlymus, bet ne apie paminklo griovimą ar negriovimą“, – teigė jis.
Paminklo nukėlimo šalininkai teigia, kad P. Cvirka nuo pirmosios sovietų okupacijos 1940-aisiais aktyviai kolaboravo su Maskva, vėliau vadovaudamas Rašytojų sąjungai šalino iš jos kolegas už antisovietines pažiūras, perduodavo informaciją sovietų saugumui.
Paminklo gynėjai ragina vertinti P. Cvirką kaip klaidų padariusį, bet talentingą lietuvių prozos klasiką bei neužsiimti sovietmečio palikimo cenzūra.