Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Sergejaus Rachmaninovo (1873-1943) gyvenimas labai pasikeitė. Kompozitorius buvo ką tik perkopęs 40-etį, mylimas Rusijoje, pelnęs šlovę Vakaruose, įpratęs nuolat keliauti, rengti fortepijono rečitalius, koncertuoti su orkestrais... Staiga viskas nutrūko.
Rusija tuomet jau buvo ant pragaištingos revoliucijos slenksčio, fatališkos katastrofos nuojauta stiprėjo. Kančia rusų pasaulėjautoje ir kultūroje visada turėjo didingą prasmę, o katastrofa, nelaimė suvokiama kaip apvaizda (apreiškimas). Pasak žymaus rusų rašytojo ir ortodoksų (stačiatikių) filosofo Nikolajaus Berdiajevo (1874-1948): „Paslaptis visuomet išlieka; ją pagilina mokslas. Mokslas sugriauna tik klaidingas paslaptis, sukurtas mūsų pačių neišmanymo. Bet yra kitokios paslaptys, su kuriomis susiduriame, kuomet priartėjame prie pažinimo gelmių. Dievas yra stebuklas ir Dievo mokymas perduodamas per stebuklą. Racionali teologija yra neteisinga teologija, ji neigia stebuklą, supantį Dievą.“
Matyt, neatsitiktinai tuo laiku Rachmaninovas pasinėrė į religinę muziką. 1910 m. jis sukūrė Šv. Jono Auksaburnio (Chrizostomo) liturgiją, o 1916 m. – „Nakties vigiliją“ („Vsenoščnoje bdenije“).
„Nakties vigilijoje“, op. 37, rašytoje Pirmojo pasaulinio karo metais, stipri nuolankaus laukimo, berdiajeviškos paslapties būsena. Krikščioniškoje tradicijoje Nakties vigilija (lot. vigilia – budėjimas) reiškia naktinę kelių dalių liturgiją. Dažniausiai šios nakties pamaldos siejamos su Šv. Velykomis – budėjimu prie Kristaus kapo.
Vienuoliai ypač vertino naktines pamaldas tiek dėl jų ypatingos auros, tiek dėl galimybių žymiai geriau susikaupti nei rūpesčių ir darbų kupiną dieną. Į naktines pamaldas įeidavo ne tik psalmių giedojimai ir Šv. Rašto skaitymai, bet ir Eucharistija.
Rusijoje labiausiai įsišaknijo velykinė Šeštadienio nakties vigilija (Vsenoščnoje bdenije). Ji paruošdavo kitos dienos liturgiją. XX a. pradžioje stačiatikių cerkvėse buvo laikomos dvejopos nakties pamaldos – Prisikėlimo vigilija ir Šventadienio vigilija. Rachmaninovo kūrinyje laikytasi Prisikėlimo vigilijos kanono.
Pamaldose yra nekintančių dalių (ordinarium), bet nemažai dalių kinta (proprium), priklausomai nuo bažnytinio kalendoriaus. Rachmaninovas „Nakties vigilijoje“ panaudojo tik nekintančias, išskyrus du Prisikėlimo troparijus pabaigoje. Reikia pabrėžti, kad Rachmaninovo Vigilija nepaisant jos išplitusios koncertinės atlikimo praktikos yra sukurta pagal griežtą stačiatikių naktinių pamaldų kanoną.
