Didžioji dalis – 22 iš 25 dovanotų portretų – tapyti aliejumi drobėse, du piešti pastele, vienas anglimi popieriuje. Portretas buvo populiariausias XIX a. I p. dailės žanras Lietuvoje, kaip matyti iš dovanotų kūrinių, populiarumo neprarado ir XX a. Dauguma dovanotų kūrinių nėra pasirašyti ir jų autorystė nenustatyta, tačiau jie padeda atskleisti XIX–XX a. I p. Lietuvos meninio ir kultūrinio gyvenimo procesus.
E. Armoškos dovanotuose kūriniuose yra susipynę klasicizmo, realizmo, romantizmo, impresionizmo, ekspresionizmo, neoklasicizmo stiliai, vis dėlto dominuoja klasicistinio portreto linija, vaizduojanti portretuojamąjį su jo kilmės, užsiėmimų atributais.
Kol kas galima įvardyti tik keturis dovanotų portretų autorius. Tai Leonas Katinas (1907–1984), Josefas Ladislavas Šichanas (1847–1918), Marcelis Harasimowiczius (1859–1935) ir A. Paislys (gimimo ir mirties datos nežinomos). Tikimasi, kad kitų portretų autorius ir portretuojamuosius pavyks nustatyti po išsamesnių tyrinėjimų.
Iki šiol „Aušros“ muziejuje buvo saugomi aštuoni tapytojo L. Katino kūriniai, dabar jau galima didžiuotis dešimčia. E. Armoška padovanojo dvi šio autoriaus drobes – „Kaimietė“ (1963) ir „Dvi mergaitės“ (1966). L. Katino portretai, natiurmortai, peizažai, tapyti impresionizmo, ekspresionizmo maniera, paįvairinti realizmo elementais.
Maždaug nuo 1960 m. jo kūryboje realistinės formos nyksta, atsiranda abstrakcijų, o nuo 1970-ųjų kompozicijose lieka vienas kitas realistinio motyvo fragmentas. Drobėse „Kaimietė“ ir „Dvi mergaitės“ matyti, kad nyksta portretuojamųjų individualumas ir išryškėja tapybinė plastika, forma, dažų faktūra, impresionizmui būdingas šviesos ir spalvų žaismas.
Čekų dailininkas, fotografas J. L. Šichanas (geriausiai žinomas kaip puikus fotografas portretistas) atstovauja Miuncheno ir Prahos dailės akademijoms, kurių įtaka atsiskleidžia E. Armoškos muziejui dovanotoje drobėje „Vyro portretas“ (1900). Tai pusfigūris, profiliu vaizduojamas vyro portretas, nutapytas tamsių, šiltų spalvų gama su romantizmo atspalviu.
Nuo šiol „Aušros“ muziejus turi ir mažai kam Lietuvoje žinomo lenkų dailininko, peizažisto M. Harasimowicziaus drobę – 1931 m. nutapytą Tomaszo Zano portreto (aut. Miniała, 1837) kopiją. M. Harasimowiczius tapybos meno mokėsi Paryžiuje, Krokuvoje, Vienoje, Miunchene. Jo tapymo maniera priskiriama austrų ir vokiečių tapybos mokyklai.
„Aušros“ muziejaus darbuotojai džiaugiasi tokiomis vertingomis dovanomis, dėkoja kolekcininkui E. Armoškai už jas ir tikisi, kad jo pavyzdžiu paseks ir kiti Lietuvos kolekcininkai bei menininkai.
