J. Gricius dirbo su tokiais žinomais Lietuvos režisieriais kaip Arūnu Žebriūnu, Raimondu Vabalu, Gyčiu Lukšu, Vytautu Žalakevičiumi ir kitais. Jo filmografijoje tokie filmai kaip „ Paskutinė atostogų diena“, „Niekas nenorėjo mirti“, „Seklio Kalio nuotykiai“, „Turtuolis, vargšas...“, „Žolės šaknys“, „Laiptai į dangų“, „Mėlynoji paukštė“, „Miškais ateina ruduo“ ir daug kitų.
1978–1989 buvo Lietuvos kino studijos direktoriumi.
Apdovanotas Gedimino ordinu, Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Regimantas Adomaitis: jo pakeisti niekas negali
„Didis operatorius buvo“, – atsidusęs tarė aktorius Regimantas Adomaitis, sužinojęs liūdną naujieną.
Deja, anot R. Adomaičio, dabartiniu metu į kinematografinę, vaizdinę pusę visai nekreipiamas dėmesys. „Paminami bet kokie vaizdo, kompozicijos, grožio supratimai. Galbūt dabar tokia vaizdo estetika įsivyravo? Nežinau, tyčia ar ne. Anuomet operatorius buvo vienas svarbiausių personalijų po režisieriaus, kuris lemdavo filmo sėkmę, jo įtaigą. Visiškai nebematau vaizdo kultūros. Tai liečia ne tik lietuvių kinematografiją, bet apskritai. Nuostabus buvo operatorius“, – atsiminė J. Gricių kino legenda.
Kiekvienas kūrėjas, R. Adomaičio žodžiais tariant, individualus, jo pakeisti neįmanoma.
„Gali tik ateiti kitas panašaus lygio kūrėjas, bet pakeisti niekas nieko negali. Įsiminė Griciaus žodžiai po filmo „Niekas nenorėjo mirti“, kai pietavome Kauno kavinėje „Tulpė“. Ir Vytauto Žalakevičius buvo, ir daug kitų filmo kūrėjų... Gricius pasakė: „Na, ir pridarėme aktorių“. Tada aš nesupratau, ką reiškia tie žodžiai, tik paskui atėjo supratimas. Iš tikrųjų, nuo operatoriaus labai daug priklauso – ir aktorių sėkmė. Jis buvo teisus, po to filmo mūsų aktoriai plačiai pradėjo filmuotis, kitose filmuose, ne tik Sovietų sąjungoje, bet ir kitur“, – sakė R. Adomaitis.
Jonas Tomaševičius: kai tokie žmonės išeina, pasidaro šalta
Kino operatorius Jonas Tomaševičius apgailestavo, kad dabartinėmis karantino aplinkybėmis bus neįmanoma net tinkamai atsisveikinti su Amžinybėn išėjusiu kolega. „Kai tokie žmonės išeina, pasidaro šalta. Ypač mano amžiuje“, – apgailestavo jis.
J. Gricių jis pirmiausia prisimena kaip išskirtinai dorą žmogų.
„Kaip žmogus jis buvo nuostabus: toks, kuris laikosi savo žodžio, kuris yra draugiškas, kuris niekada neatsisako savo pažadų. Pavyzdžiui, kada aš jo paklausiau, ką man daryti, kai man pasiūlė pirmą filmą filmuoti pačiam, jis pasakė, imk ir daryk, todėl, kad kito karto gali nebūti. Ir filmuojant šitą filmą nesiskundžiau, neprašiau, bet jis atėjo, kai buvo sunkiausios scenos, stovėjo kiek nuošaliai, už šimto metrų, ir žiūrėjo, kas ten yra. Aš pirmą kartą filmavau masuotę, man sudėtinga buvo, naktį nemiegojau, jaudinausi, o jis žinojo“, – pasakojo J. Tomaševičius, pridurdamas, kad J. Gricius turėjo labai daug puikių mokinių.
Audrius Stonys: indėlis į lietuvišką kiną – milžiniškas
„Išėjo ne šiaip nepaprastai talentingas operatorius, bet viena iš pačių svarbiausių figūrų mūsų kino istorijoje“, – pirmadienį BNS sakė režisierius Audrius Stonys.
„Jono Griciaus indėlis į lietuvišką kiną yra toks milžiniškas, kad būtų net sudėtinga nusakyti keliais sakiniais. Jis turėjo įtakos tiek vaidybiniam, tiek dokumentiniam kinui, jis išugdė visą operatorių kartą, galų gale jis iškėlė operatorinį meistriškumą į tarptautines aukštumas“, – teigė jis.
A. Stonio teigimu, J. Griciaus talento standartas vertė stiebtis visus Lietuvos kino operatorius, o garsiausi lietuviško kino meistrai didžia dalimi turi būti jam dėkingi už savo šedevrus.
Pasak režisieriaus, J. Griciaus kameros žvilgsnio neįmanoma supainioti su kitų.
„J. Griciaus kamera yra tai, ką mes vadiname lietuviško kino jėga, vizualine poetika, paties kino grožis. Tai tie ženklai, kurie skyrė Joną Gricių iš kitų. Jis derino savyje giluminį realizmą su didžiule kino kadro poezija“, – BNS sakė A. Stonys.
„Tai, ką jis kūrė, buvo tikrasis kinas. Kinas iš didžiosios raidės, kinas, kuris ne tik atspindi pasaulį, o kinas, tas kuris suteikia šiam pasauliui prasmę. Kiekvienas kadras tuo spinduliuoja“, – kalbėjo menininkas.
Kino sąjungos pirmininkas, režisierius Arūnas Matelis sakė, kad maestro J. Gricius buvo žmogiško padorumo ir išskirtinės profesinės meistrystės pavyzdys. Visada altruistiškai siekiantis padėti visiems kuriantiems.
Gitanas Nausėda: atminsime kaip kino meno ir estetikos virtuozą
Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl legendinės Lietuvos kino asmenybės, kino operatoriaus profesijos patriarcho J. Griciaus mirties.
„J. Gricių atminsime kaip kino meno ir estetikos virtuozą, reikšmingai prisidėjusį prie lietuviškojo kino mokyklos plėtotės, papildžiusį lietuviškosios kinematografijos aukso aruodą. Jo gyvenimas ir kūrybinė veikla – tai išskirtinis Lietuvos kultūros fenomenas“, – teigė šalies vadovas.
Prezidentas reiškia nuoširdžią užuojautą J. Griciaus artimiesiems, Lietuvos kino bendruomenei ir jo kūrybos gerbėjams.
Simonas Kairys: operatoriaus darbuose užfiksuotas laikui nepavaldus kino menas
Užuojauta reiškiama ir Kultūros ministerijos vardu: „J. Gricius, dirbęs su geriausiais lietuvių režisieriais, daugiau kaip keturis dešimtmečius atidavė save kinui – iš to gimė į Lietuvos kinematografijos aukso fondą įeinantys filmai. J. Gricius sukūrė ne tik Lietuvos kino poetikos pagrindus, bet ir visą gyvenimą laikėsi aukščiausių savo profesijos standartų. Tiek buvę operatoriaus mokiniai, tiek jaunieji kino kūrėjai siekia tų aukštumų, į kurias maestro iškėlė kino meną. Lietuva neteko išties talentingo, profesionalaus ir meistriško kino operatoriaus, kurio darbuose užfiksuotas laikui nepavaldus kino menas“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys.
J. Gricius gimė 1928 metais Kaune. Jis studijavo Valstybiniame visasąjunginiame kinematografijos institute (VGIK) Maskvoje, trejus metus stažavosi kino studijoje „Lenfilm“.
1957 metais J. Gricius grįžo į Lietuvą, dirbo Lietuvos kino studijoje operatoriumi, direktoriumi.
1994–2001 metais jis dėstė Muzikos ir teatro akademijoje, vadovavo Kino ir TV operatoriaus specialybės kursui. Jis taip pat yra parašęs kelias autobiografines knygas, išvertęs kūrinių apie filmavimo meną.
J. Griciui buvo suteiktas LTSR nusipelnusio meno veikėjo, liaudies artisto vardai, VGIK‘as jam suteikė Garbės profesoriaus titulą, jis apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, „Auksinės gervės“ statulėle. 2013 metais menininkui įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
