aA
Po ilgų ginčų, sostinės centre, Neries krantinėje, pagaliau baigiamos statyti visos trys suplanuotos Lietuvos menininkų skulptūros, tačiau iki šiol nesisklaido abejonės dėl šių meninių kūrinių vertės, ar išties kiekviena iš jų vertos po maždaug 100 tūkst. litų, kokia jų funkcija ir ką jos reiškia?
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Įdomu ir kokius meno kūrinius, kurie patenka į „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ Vizualiųjų menų programą, sostinėje planuojama apgyvendinti 2009 metais.

2008-metų pradžioje VEKS paskelbus meno kūrinių viešosiose erdvėse sukūrimo konkursą, laimėjo Roberto Antinio, Mindaugo Navako ir Vlado Urbanavičiaus projektai. M. Navako skulptūra „Dviaukštis“ jau apsigyveno prie Baltojo tilto, V. Urbonavičiaus „Krantinės arka“ - prie Karaliaus Mindaugo tilto, o Roberto Antinio „Puskalnis“ šiuo metu baigiamas statyti prie Geležinio vilko tilto.

Šios trys skulptūros VEKS kainavo apie 276 tūkst. litų. Pigiausiai atsiėjo M. Navako skulptūra „Dviaukštis“ - 75 tūkst. litų, V. Urbanavičiaus „Krantinės arka“ kainavo 99,5 tūkst. litų, brangiausiai - R. Antaninio „Puskalnis“, kuriam buvo skirta 102 tūkst. litų.

Skiriasi meno suvokimas

Daugiausiai diskusijų ir ginčų sukėlė V. Urbonavičiaus „Krantinės arka“, sumontuota iš dujų vamzdžių ir kalbanti apie energetiniais tinklais susaistytą pasaulį.

„Tai – skonio, estetikos, miesto modernėjimo dalykai. Jeigu jums įdomi mano asmeninė nuomonė, ši skulptūra man patinka, bet ji man patinka ypatingai, kai važiuoji iš Žaliojo tilto pusės ir matai Mindaugo tilto kontūrą. Tada atsiranda tam tikras linijų žaismas ir panašiai. Toks mano skonis”, - savo nuomonę apie skulptūrą „Krantinės arka“ išreiškė VEKS direktorė Elona Bajorinienė.

Skulptūros „Puskalnis" kūrimo procesas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Pasak Vizualiųjų menų projektų vadovės Laimos Kreivytės, ši skulptūra architektų ir menininkų bendruomenės buvo geriausiai įvertinta iš visų trijų. Ji pridūrė, kad šios sumos nėra didelės, nes prie Neries pastatytos ne, anot pašnekovės, „statulėlės“, o didelės apimties skulptūros.

Visi šie meno kūrinai Neries krantinėje stovės 2009 metus, o koks jų likimas laukia po to, pasak L. Kreivytės, priklausys nuo visuomenės nuomonės ir politinės valios.

Džiaugiasi neigiama reakcija

Pasak skulptūros „Puskalnis“ autoriaus R. Antinio, baisiausias dalykas menininko darbe – deklaratyvumas, o pagrindinė užduotis ne tiesiog patikti, o įkvėpti, sudaryti sąlygas, „kad jautrus žmogus kažką išgyventų“. O išgyvenimai, anot autoriaus, jau priklauso nuo žmogaus intelekto, išprusimo, kaip jis prie skulptūros prieina – geranoriškai ar iškart prieštaraudamas.

„Man svarbi ir brangi tų žmonių nuomonė, kurie supranta, domisi menu, jaučia jį, - pridūrė jis. - Menininkas būtų akiplėša, jeigu negalvotų apie suvokėją. Aš kuriu ne dėl savęs, o dėl žmogaus, kad jam būtų maloni staigmena, kad pagalvotų apie komunikaciją, žalio ploto sąjungą su urbanistine vieta, apie netikėtumus, surastų savąją tiesą“.

L. Kreivytė uždavė klausimą: o kokią funkciją turi atlikti menas viešosiose erdvėse? „Anksčiau buvo dvi pagrindinės funkcijos – atminties išsaugojimas (tie visi paminklai, kurių tradicija nepasikeitus nuo tarpukario iki sovietmečio), ir dekoratyvinė – papuošti aplinką. Šiuolaikinio meno funkcija yra labiau dėmesį koncentruoti ne į žmogaus estetinius pojūčius, o intelektą. Kad tai būtų skulptūra, kuri skatintų mąstyti, nebūtinai ji turi patikti, priešingai - kelti kažkokias mintis“, - kalbėjo ji.

Skulptūra „Dviaukštis"
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Pasak pašnekovės, meno priemonės ir formos atspindi savo laikmetį: „Dabar pagrindinė komunikacija, net politika sprendžiama per energetiką. Tai skulptūra, kuri turi sukelti minčių. Jeigu žmonės aktyviai reiškia apie ją atsiliepimus, ji atlieka savo funkciją. Jeigu pro ją žmogus praeina kaip pro tuščią vietą, tai kokia jos prasmė? Gal geriau ir palikti tuščią vietą“.

L. Kreivytė pridūrė, kad visuomenė apskritai mažai diskutuoja apie šiuolaikinį meną, kokias turime skulptūras ir kokios turėtų būti, todėl ir neigiamą reakciją ji vertina kaip paskatinimą diskutuoti.

Honoraras - 10 tūkst. Lt

Suabejojus ir tuo, ar skulptūros išties kainuoja sumas, kurios buvo joms skirtos, brangiausio projekto autorius aiškino, kad kūrinys „Puskalnis“ jam turėjo kainuoti apie 120 tūkst. litų, tačiau pavyko surasti žmones, kurie sutiko dirbti 18 tūkst. pigiau.

R.Antinio skulptūros "Puskalnis" vizualizacija
© DELFI

„Tie geradariai, pradėjus dirbti, išsižiojo, bet nebebuvo, kur trauktis. Viena – metalas brangus, antra – dirba dešimt specialistų komanda, nekalbu apie konstruktorius, architektus, yra suvirintojai, betonuotojai. Bus betoninė tuščia erdvė, kad žemės svoris nenulenktų palinkusios plokštumos. Metalo ten tonų tonos, o be jo reikia virinti, konstruoti“, - aiškino R. Antinis.

Pasak menininko, kai skulptūra užsipils žemėmis, matysis rezultatas, tačiau nebesimatys, kiek į tai buvo įdėta prakaito.

Pasak menininko, apytiksliai iš šio projekto menininkui už darbą liks apie 10 tūkts. litų honoraras.

2009 metais siūlomi projektai

Be jau minėtų skulptūrų, jeigu bus patvirtinta VEKS 2009-ųjų metų programa ir skirta papildomi 454 tūkst. litų finansavimas, Vilniuje turėtų atsirasti naujų kūrinių.

Daugiau nei 39 tūkst. litų prašoma skirti jau šiuo metu Europos parką pasiekusios lenkų skulptorės Magdalenos Abakanowicz kūrinio pastatymui ir darbų užbaigimui.

Prancūzų menininkas George Rousse buvusių Geležinkeliečių rūmuose ketina daryti instaliacijų projektą. „Išdažydamas erdvę, menininkas sukuria optinę apgaulę ir tu matai, pavyzdžiui, kvadratą, o realiai jo nėra“, - aiškino L. Kreivytė. Šiai instaliacijai prašoma 132 tūkst. litų.

Lietuvos dailininkų sąjungos projektas „Naujasis miesto veidas“, kuriam šiais metais norima skirti daugiausiai pinigų – 200 tūkst. litų, ketina pristatyti Kazio Venslovo skulptūrą apie S. Darių ir S. Girėną, kuri būtų eksponuojama Lietuvos oro uosto prieigose.

Kazio Venclovo skulptūros projekta LDS kvadrienalei „Naujas miesto veidas“
© DELFI

Kitas projektas – austrų menininkės Anjos Westerfrölke „Susitikimų vieta“ („On Site“). Vizitiečių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, sodas ir kalėjimo pastatai virstų meninių dirbtuvių vieta, kur vyktų parodos, instaliacijos, performansai. Šiam projektui taip pat prašoma 39 tūkst. litų.

Jonas Urbonas yra pasiūlęs projektą „Kalbančios durys“. „Jo mintis – įgarsinti įvairias svarbias duris, pavyzdžiui, parlamento. Priėjęs prie jų atidarai ir gali kažką pasakyti, o jos sugeneruoja kažkokį tai atsakymą. Toks interaktyvus projektas – bus galima pasikalbėti su durimis“, - pasakojo L. Kreivytė. Šiam projektui siūloma skirti 43 tūkts. litų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Berlyno kino festivalio pagrindinį apdovanojimą pelnė izraeliečio Lapido „Sinonimai“

Izraelio režisierius Nadavas Lapidas šeštadienį pelnė Berlyno kino festivalio pagrindinį...

Ivaškevičius: daug kartų norėjau atsisakyti šitos premijos (955)

Teikiant nacionalines kultūros ir meno premijas, prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį...

Operos ir baleto teatre bus įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos

Vilniuje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre prieš iškilmingą Vasario 16 -osios...

Garsių menininkų gyvenimo istorijos: garbinti už talentą, bet kasdienybėje buvę siaubingais žmonėmis (4)

Dažnai manoma, kad norint sukurti grožį mene sielos grožis nebūtinas. Pažvelgus į daugybės...

Ar išlaikėme praeities didvyrių geną?

Sausio 13-oji, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji – mūsų valstybės, kovų už laisvę šventės. Ką...

Top naujienos

Atskleidė įžūlią schemą: už neva dingstančius siuntinius reikalaudavo tūkstančių eurų (6)

Siunti menkaverčius siuntinius, o po to tvirtini, kad adresatai jų negavo ir reikalauji...

Šios savaitės orai: po šilumos pliūpsnio ruoškitės permainoms (7)

Pirmadienį Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio laukas. Lietaus tikimybė bus minimali. Tankesni...

Žmonių partija ar „dešinysis trolibanas“: trys atsinaujinusių konservatorių sėkmės ir nesėkmės (618)

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija teisingai daro, kad plečia...

Tiesa, kurios neparodė serialas „Narcos“: žiūrovams buvo meluojama apie tai, kas iš tikrųjų įvyko

„ Netflix “ rodomas serialas „Narcos“ („Narkotikų prekeiviai“) su Kolumbijos istorija...

Adomaitis – ant balto žirgo: dabar iš sirgalių jau girdėjau atsiprašymus (147)

Dar prieš mėnesį nepalankius šūksnius ir raginimus atsistatydinti iš vyriausiojo Vilniaus...

Pakako tik vieno skambučio Putinui, ir Rusijos televizija pakeitė savo pasakojimą (108)

Buvęs Italijos premjeras Matteo Renzi savo vadovavimo vyriausybei pabaigoje beviltiškai kovojo...

Pradėjęs lankyti darželį, Danielius susirgo pavojinga infekcija: dabar berniukas nejuda, nemato ir nekalba (160)

„Kaip ir kiekvienai jaunai šeimai, taip ir mūsų, kūdikio laukimas buvo neapsakomas džiaugsmas,...

Netaiklus Westermanno metimas padovanojo „Rytui“ Karaliaus Mindaugo taurę (1100)

Leo Westermannas paskutinėmis rungtynių sekundėmis meistriškai išprovokavo pražangą mesdamas...