aA
Izraelio istorikas Yuval Harari pavergė pasaulio skaitytojus veikalu „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“ ir užtarnautą auditorijos pasitikėjimą nusprendė išmėginti nauja knyga „Homo deus: trumpa rytojaus istorija“. Visgi įdomus istorikas ne visuomet yra geras vizionierius.
Knygos „Homo deus: trumpa rytojaus istorija“ viršelis

„Homo deus“ gali būti laikoma „Sapiens“ tęsiniu ne tik dėl pagrindinės temos – žmonijos raida, kuri, be jokios abejonės, puikiai skyla laiko ašyje: pirmoji knyga – praeitis, antroji – ateitis. Kaip rašydamas apie praeitį, apžvelgdamas žmonijos ateitį autorius ir toliau demonstruoja puikų humoro jausmą, o sudėtingas istorines ar ideologines visuomenės raidos problemas sugeba išaiškinti gabiai į tekstą įpindamas šiuolaikinės populiariosios kultūros fenomenus.

Iš esmės ši knyga jau nėra istorija ir veikiau priskirtina technologijų raidos bei futurologijos sritims. Jis kalba apie tai, kaip technologijų vystymo lenktynėse šiandien dalyvaujanti ir naujais išradimais besidžiaugianti žmonija, gyvens ateityje ir kaip kiekvienas technologinis išradimas keis socialinę, vartotojų elgsenos, ideologinę ir kitas sritis. Ir paaiškina Y. Harari tai labai puikiai. Kaip sakoma, net „arkliui bus aišku“.

Skamba smagiai. Taip ir bus, jei niekada nesate domėjęsi dirbtiniu intelektu, ketvirtąja pramonės revoliucija ir kitais mums nuolat grasančiais reiškiniais. Jei esate šios srities ekspertas ar entuziastas – sužinosite gal kiek daugiau nei Klaus Schwab rašė knygoje „Ketvirtoji pramonės revoliucija“, bet turbūt ne tiek daug, kiek jau žinote.

Tiesa, palyginti su kitomis panašia tematika parašytomis knygomis, joje autoriaus vaizduotė labai rezervuota. Izraelio istorikas nusipelnė pagarbos už tai, kad nepostringauja, kaip pasaulį užvaldys ir visą žmoniją išžudys dirbtinio intelekto varomi robotai. Sveikas protas istorikui svarbiau nei futuristinės fantazijos. Be to, autorius lakios vaizduotės savininkams oponuoja ir paaiškina, kad visuomenė kuria (ir turbūt kurs) tik tokias mašinas, kokios, tiesą sakant, moka atlikti tik vieną funkciją (nors dažnai ir geriau nei žmogus): ar tai Kasparovą aplošia prie šachmatų lentos, ar prikala sofos atlošą.

Šiuo pavyzdžiu autorius tik dar kartą įrodo, kad jo pateikiamos idėjos yra paprastos ir dažniausia akivaizdžios, tačiau tuo pat metu genialios kaip ir pirmajame veikale. Ir lygiai taip pat kai kurios iš tų idėjų atrodo pritemptos bei keliančios daugiau klausimų nei pateikia atsakymų. Pavyzdžiui, aš dar sutikčiau, kad liberalizmas kaip ideologinė sistema galėtų būti vadinama religija, tačiau deitaizmas (požiūris, kad visatą sudaro duomenų srautai), sakyčiau, labiau priskirtinas žmonijos evoliucijos plotmei, o ne idėjos sričiai, nors autorius karštai įrodinėja, kad tai mūsų amžiaus religija.

Visgi kiekvienas skaitytojas gali pakontempliuoti ir susidaryti savo nuomonę pats. Užtat struktūra šioje knygoje, palygintisu pirmąja, akivaizdžiai daug silpnesnė. Veikalui trūksta nuoseklumo ir kartais atrodo, kad autorius tiesiog sukaupė idėjų ir pagalvojo, kad reikia kažkaip sudėlioti jas į knygą. Dėl to tekstą sudėtingiau sekti, jis sunkiau skaitomas. Be to, visoje idėjų maišalynėje sunku pasakyti, ar pavadinimą autorius pasakė rimtu veidu, ar kikendamas į kumštuką, nes knygoje žmogus rodosi tai kaip kūrėjas, tai kaip individas, kurio sukurtos sistemos tuoj ims jį valdyti. Perskaičius pirmą knygą paaiškėjo, kas tai per padaras tas „Sapiens“, o koks tas „Homo deus“ Jums pasakyti tikrai negaliu.

Taigi pabaigoje viskas aišku, sakysite. Paskaityk išvadas, patarsite. Tai štai – tokių kaip ir nėra. Kadangi knygą skaičiau „Milžino“ sistemoje, atrodo, buvo likę dar 13 proc. veikalo, kur tikėjausi sulaukti visų atsakymų, bet nieko nepešiau – knyga nei iš šio nei iš to pasibaigė.

Apibendrindamas nesisitebiu, kad pirma knyga yra stipresnė. Visgi istorikui istoriją parašyti lengviau nei žmonijos viziją. Nors perskaitę antrą irgi žinių bagažą praturtinsite. Ypač jei tik pradedate pažintį su ketvirtąja pramonės revoliucija.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Muziejų dieną ir naktį Valdovų rūmuose apsilankė daugiau kaip 24 tūkst. žmonių

Praėjusį savaitgalį vykusią Muziejų dieną ir Muziejų naktį Nacionalinis muziejus Lietuvos...

Istoriniame Kauno geležinkelio tunelyje – išskirtinis renginys gyventojams

Gegužės 22 dieną kauniečiai ir miesto svečiai turės unikalią progą ne tik aplankyti Kauno...

Paskelbti parodos „JCDecaux premija 2019“ dalyviai

Šiuolaikinio meno centras ir lauko reklamos bendrovė „ JCDecaux Lietuva“ jau ketvirtus metus...

Teatras kviečia į ryškų laisvės ir tolerancijos vakarėlį (1)

Kodėl dauguma mūsų vis dar yra susivaržę, stengiasi atitikti visuomenės lūkesčius ir bijo tų,...

Rašytojai prašys sostinėje palikti Cvirkos paminklą (38)

Vilniaus savivaldybės politikams puoselėjant planus nukelti paminklą rašytojui ir sovietmečio...

Top naujienos

Nausėdos štabo atsakas konservatoriams: matyti, tam buvo rengtasi iš anksto (108)

„Noriu pasveikinti mūsų kolegas oponentus su puikiai sukurtu politiniu įvykiu, matosi, kad tikrai...

Dėl galimo Sandros Grafininos nužudymo įtariamam jos sutuoktiniui – negailestingas teismo sprendimas (10)

Didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusi buvusios „Olialia pupytės" Sandros Grafininos dingimo...

„The Guardian“: Skripalių nuodytojai sulaukė mįslingo skambučio (4)

Vyriškiai iš Rusijos, įtariami Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimu Solsberyje, išpuolio...

Palankaus vertinimo reitinge - daug pokyčių: keitėsi požiūris ir į Skvernelį, ir į Šimonytę (136)

Iki prezidento rinkimų pirmo turo atliktos sociologinės apklausos rodo pokyčius palankiausiai...

Palangos meras ėmėsi permainų: miesto centre uždraudė elektrinius paspirtukus, neleis važiuoti ir dviračiais (163)

Dar praeitos vasaros metu buvo ne kartą skelbiama, kad į Palangą atvykę poilsiautojai nukentėjo...

Užsimojo Nemuną paversti turistiniu maršrutu: tikisi, kad 5 dienų kruizas taps šios vasaros hitu (35)

Neeilinį plaustą „Nemo“ sukūręs Renatas Žyla tiki, kad didžiausia Lietuvos upė – Nemunas...

Atsiliepė daugiau nukentėjusių nuo automobilių sukčių: pasakoja neįtikėtino įžūlumo istorijas (18)

Po DELFI paviešintos publikacijos apie Lietuvoje siaučiančius sukčius , kurie iš gyventojų...

Atpažinti sunkią ligą nuo šiol gali padėti ir mobilioji programėlė

Hantingtono liga (angl. Huntington Disease) – reta ir paveldima liga, tačiau anksti pastebėjus...

Baklažanų užtepėlė – tokia skani, kad gaminsite dar ne kartą

Dažnai girdime, kad reikia valgyti daugiau daržovių, bet kaip tą padaryti ir kiek „daugiau“...

Gyvai / DELFI Diena. Ar likti II pakopos pensijų fonduose ir kur pasuks Ukraina, Zelenskiui tapus Prezidentu? vyksta apklausa (2)

„DELFI Dienoje“ – atvira Prezidento rinkimų kova: G. Nausėdos štabo atstovų komentarai dėl...