Tokios knygos kaip Jules Verne „Aplink pasaulį per 80 dienų“ ir Lyman Frank Baum „Ozo šalies burtininkas“ – klasikų klasika, kurią skaitė dabartinių vaikų tėvai, yra pastatyta filmų, tai yra puikios, visiems žinomos knygos.
„Bet originalai parašyti šiek tiek vyresniems, perskaityti sunku, todėl čia yra išleisti adaptuoti leidimai, prieinamesni mažesniems vaikams. Aišku, šitos knygos tikrai gali iškelti daug pokalbių temų, daug įdomių dalykų galima sužinoti. L. Frank Baum „Nuostabusis Ozo šalies burtininkas“ yra pasaka apie gerumą, drąsą, pasiaukojimą, puikius dalykus – visi istoriją žino, nepasakosiu, bet mane palenkė labai gražios iliustracijos. Tikrai verta su mažaisiais atrasti, gal kai kurie jau ir patys galės perskaityti, o jei ne, tai prieš miegą, vakare, su tėvais“, – siūlė E. Baliutavičiūtė.
Prieš skaitant „Aplink pasaulį per 80 dienų“ gali tekti šiek tiek pasikalbėti. „Dabartiniam vaikui pasakyk, ar taip įmanoma? Sakys, taigi per dvi ar tris dienas galima. Tad nuo to galima pradėti skaityti – nuo pokalbio, papasakoti, kad senais senais laikais nebuvo viskas taip paprasta, kad tos kelionės buvo labai sudėtingos, įspūdingos, kartais pavojingos, visai kaip šitoje knygoje. Ir iš tiesų, apkeliauti pasaulį per 80 dienų buvo didžiulis iššūkis. O kaip sekėsi pagrindiniam veikėjui, aišku, knyga atskleis“, – sakė ji.
Dar viena klasikinė knyga, Hanso Christiano Anderseno istorija „Sniego karalienė“.
„Tai žiemiška knyga, tinkama Kalėdoms, kurioje pasakojama apie du draugus, Kajų ir Gerdą, kurie labai mylėjo vienas kitą, bet vieną dieną Kajus pagrobiamas Sniego karalienės, o į jo širdį patenka ledas. Ir Gerda ryžtasi vykti į ilgą kelionę, kad surastų savo draugą. Tikrai labai graži, širdį paliečianti istorija. Negana to, šitas leidimas išsiskiria erdvinėmis iliustracijomis – prieš vaiko ir suaugusiojo akis atsiveria gyvas, labai ryškus pasaulis. Man be galo patiko, kad šita knyga, nors dažnai matomi tamsūs tonai, bet ji pasidaro ir žiemiškai jauki. Aišku, kartais ir šiurpuliuką sukelia, nes yra istorijoje tokių momentų, bet knygos grožis, tie judantys elementai tikrai palenkia. Turėtų be galo patikti vaikams“, – kalbėjo E. Baliutavičiūtė.
„Karo žirgas“ – taip pat ne nauja istorija, kai kurie suaugę galbūt matė Steveno Spielbergo filmą, paaugliai ir suaugę galbūt yra skaitę Michaelio Morpurgo knygą.
„Čia šita istorija ta pati, tik pritaikyta vėlgi mažesniesiems. Įdomu tai, kad savo knygą mažiesiems pritaikė pats autorius, jo autorinis darbas išlieka, tik nupiešė iliustruotojas. Tai yra pirmojo pasaulinio karo metu vykstanti istorija, draugystės istorija, apie Džojų ir jo žirgą. Džojus yra paauglys, jo žirgas karo metu atimamas, nes yra reikalingas karui, ir Džojus irgi pasiryžta eiti į karą, nors yra net per jaunas tą padaryti, bet jis nori susigrąžinti savo žirgą ir būti šalia jo“, – pasakojo knygų ekspertė.
„Karo vaizdai, karo sunkumas čia atskleidžiami, bet tikrai labai atsargiai vaikui pristatomi – nesitaškys kraujais, nebus labai žiaurių momentų, bet kartu iš vaizdinijos galima pamatyti, kad karas nėra gražus ir lengvas dalykas, kad tai tikrai išsunkiantis, žalojantis visą pasaulį, taip pat ir gyvūniją dalykas. Bet istorijos centre yra draugystė, jos grožis, ir kaip Džojui galų gale pavyksta susigrąžinti žirgą ir patirti kitų žmonių gerumą. Atrodo, karas viską sumaišo, apverčia aukštyn kojomis, žmonės daro tai, ko paprastai niekada gyvenime nedarytų, tačiau net ir toje karo sumaištyje atsiranda vietos žmogiškumui, gerumui. Tikrai labai graži istorija, skirta nuo penkerių šešerių metų vaikams skaityti su tėvais, arba pradinukams“, – kalbėjo ji.
Žiemiška naujiena – ne klasika, bet šiais metais pasirodžiusi lietuvių autorės Eidvilės Viktorijos Buožytės knyga „Sniego sausainis“.
„Labai smagi, džiaugsminga knyga, tinkama pradėti skaityti vaikams nuo trejų, net nuo dviejų metų. Tai istorija apie pingviną, kuris kažką parsineša savo sparniuke – ten yra sausainio receptas, ir šimtas pingvinų susiruošia kepti tą sausainį. Ar bandėte kada Antarktidoje kepti sausainį? Nei orkaitės, nei miltų, nei sviesto, nei kiaušinių, bet ar tai sukliudys pingvinams? Juk viską galima pagaminti iš sniego, svarbiausia – turėti fantazijos“, – juokėsi E. Baliutavičiūtė.
„Istorija žaisminga, kupina nuotykio dvasios, kai užsikreti kokia nors idėja ir bandai ją įgyvendinti tokiais būdais, kokiais gali – kaip dažnai nutinka, ypač vaikams. Tad pingvinai ruošia sausainį, kepa, iškepa be galo didelį, o pabaigoje to sausainio užsimano paragauti didelis didelis banginis. Tai nėra istorija, kuri kažkokių gyvenimiškų pamokų duotų vaikams, bet ji duoda džiaugsmą, smagumą, fantazijos žaismą, ko irgi reikia vaikams. Kartais mes, suaugusieji, norime, kad knygos būtų labai aiškios, visko mokytų, bet reikia balanso, ir pasijuokti, pažaisti, pakvailioti, reikia ir pasimokyti“, – sakė ji.
