Tad, jūsų dėmesiui – pirmosios iš literatūros ekspertės Vitalijos Maksvytės atrinktų rekomendacijų.
1957 m. parašyta „Artūro sala“ pelnė prestižiškiausią Italijos literatūros apdovanojimą – Premio Strega. Jos autorė – Elsa Morante (1912–1985), sudėtinga ir uždara asmenybė, anksti paliko namus, kad taptų rašytoja. Jos kūrybai būdingas tiesmukumas ir sudėtingi šeiminiai santykiai, o vertingomis ji laikė tik tas knygas, kurios turi galios keisti pasaulį. Jos kūryba laikoma moderniąja Italijos klasika.
Artūras – laisvas, veik laukinis paauglys. Savo dienas jis leidžia vienas, klajodamas po kaimą ir paplūdimius savo gimtojoje Pročidos saloje, įsispraudusioje Neapolio įlankoje, o namo grįžta tik genamas alkio. Artūro pasaulėžiūrą formuoja godžiai skaitomos knygos, todėl ne tik jo motina, mirusi jį gimdydama, bet ir tėvas, pasirodantis ir vėl iškeliaujantis be jokio įspėjimo, jam – bene mitinės būtybės, neturinčios trūkumų ir besąlygiškai garbinamos. Kai vieną dieną tėvas namo parsiveda nedaug už Artūrą vyresnę nuotaką, tyliai ir idiliškai jo būčiai ateina galas. Staiga susidūręs su realybe Artūras ima jausti pavydą, o galiausiai ir meilę – jausmus, apie kuriuos nieko nesupranta.
Tai daugiasluoksnė, brutaliai realistiška ir kartu pasakiška šeiminė drama, kurios centre – skausminga, bet prisijaukinta vienatvė, sudrumsčiama niekad vietoje nestovinčio gyvenimo.
V. Maksvytė atskleidė, kad tai – pirmoji šios rašytojos, vienos svarbiausių Italijos modernios klasikos literatūroje, knyga, išleista lietuvių kalba.
„Tai yra klasika, tinkama visiems – tiek jauno amžiaus skaitytojui, tiek vyresniam. Visiems, kas mėgsta puikiai parašytus tekstus“, – kalbėjo ji.
Švedų žurnalistė Ingrid Carlberg knygoje „Alfredas Nobelis. Jo pasaulis ir premija“ atskleidė ne tik garsiojo mokslininko, verslininko, filantropo gyvenimą, bet ir parašė knygą, atspindinčią visą epochą.
Knyga prasideda nuo A. Nobelio mirties dienos, gruodžio 10-osios, ir jo testamento perskaitymo, kuris visiems tapo didžiule staigmena.
„Kodėl jis taip pasielgė, buvo be galo daug priežasčių. Puslapis po puslapio rašytoja veda per jo meilės istorijas, įsitikinimus, didžiausius pakilimus ir nuopuolius“, – pasakojo V. Maksvytė, sakydama, kad ši įspūdingos apimties ir turinio knyga tiks tiek mėgstantiems biografijas, istorines knygas, tiek tiesiog romanus.
Ši knyga – kvapą gniaužianti istorija apie Alfredo Nobelio kelią nuo nepritekliaus paženklintos vaikystės Stokholme iki aršios dramos, kurią sukėlė turtingojo dinamito magnato testamentas.
Tai įtraukiantis pasakojimas apie XIX amžiaus Europą – sudėtingas politines situacijas, literatūros lobynus ir mokslo genijus. Tai pasakojimas apie troškimą įveikti ribas.
Visiems, kuriems rūpi gyvenimiška išmintis, verta atsiversti klasika tapusią Dalai Lamos knygą „Išmintis kiekvienai dienai“, kurią jis paliko lyg savo testamentą žmonijai. Jo Šventenybė Dalai Lama XIV yra Nobelio premijos laureatas, pasaulietinis ir dvasinis Tibeto vadovas. Knygoje jis dalijasi mintimis, kaip jaustis laimingam ir kaip atskirti, kas gyvenime svarbiausia. Į knygą surinkti patarimai visiems aktualiomis temomis: apie meilę, šeimą, bendruomeniškumą, gerumą, tikėjimą, pasaulio ateitį, teisinę sistemą ir kt.
V. Maksvytė pastebėjo, kad jos net nebūtina skaityti nuosekliai nuo pradžios iki pabaigos – tiesiog prireikus galima pasirinkti norimą temą ir susipažinti, ką apie tai galvojo Dalai Lama, kuris sugebėjo svarbiausias gyvenimo tiesas išsakyti labai paprastais žodžiais.
Lee Cohen, Mona Golabek knyga „Pianistė iš Vienos“ puikiai tiks jauniesiems skaitytojams nuo 13 metų, bet ne tik jiems – joje aprašyta tikrais įvykiais paremta istorija palies ir kiekvieno suaugusiojo širdį.
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse daugybė Europos žydų šeimų troško įsodinti savo atžalas į specialų „Vaikų traukinį“, vežantį į Angliją, ir taip apsaugoti nuo vis didėjančios nacių keliamos grėsmės.
Keturiolikmetės Lizos Juros tėvai priėmė sunkų sprendimą– iš trijų dukterų pirmąją išsiųsti būtent ją, itin talentingą pianistę. Tikėjo, kad muzika jai neleis palūžti ir vėliau ji galės padėti šalyje įsikurti savo seserims. Nors svetimame krašte Lizos Juros laukė daugybė išbandymų, kasdienis nerimas dėl artimųjų, likusių Vienoje, ir sunkūs darbai, ji nepamiršo tėvams duoto pažado ir neapleido svajonės vieną dieną groti didžiausiose pasaulio muzikos salėse. Mergina tapo pavyzdžiu daugeliui savo likimo brolių ir sesių.
Tai tikras, jautrus ir įkvepiantis pasakojimas apie jaunos moters drąsą, stiprią valią, gebėjimą išgyventi juodžiausiu laikotarpiu ir žmogaus dvasią pakeliančios muzikos jėgą.
Remdamasi savo motinos Lizos Juros atsiminimais, knygą su pagalbininkais užrašė jos dukra Mona Golabek.
Patiems mažiausiems puikiai tiks knyga „Kalėdų naktis“, kurioje džiugins 3D vaizdas ir nuostabus eiliuotas pasakojimas apie mergaitę, kuri sulaukia Kalėdų senelio. „Tas atvertimas ir pabuvimas kalėdiniame kambaryje – labai smagus“, – šypsojosi V. Maksvytė.
Na ir dar viena nesenstanti klasika – naujai išleistos Clive Staples Lewis „Narnijos kronikos“, kurias galima dovanoti ir po vieną knygą, ir iškart visą seriją.
C. S. Lewis(1898–1963) – vienas didžiausių XX a. intelektualų ir rašytojų. Jo literatūros kritikos ir teologijos darbai bei grožiniai kūriniai pelnė autoriui pasaulinę šlovę. Vienas žymiausių jo kūrinių – septynių knygų ciklas „Narnijos kronikos“, tapęs pasauline vaikų literatūros klasika, žadinančia skaitytojų fantaziją iki šių dienų. „Narnijos kronikos“ išverstos į beveik 50 kalbų ir jų parduota apie100 mln. egzempliorių.
