Prikėlė iš užmaršties kunigaikštytes ir princeses
„Tai visų pirma ir pačios didžiosios kunigaikštienės, kurios dar šiek tiek daugiau žinomos, bet ir ypač mūsų, nepabijosiu to malonaus žodžio, princesės – tai yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio dukterys, kurios tekėdavo į įvairias Rytų ir Vakarų valstybes, ten gyvendavo savo gyvenimus, kartais vienaip ar kitaip veikdavo tas valstybes, turėdavo kažkokį santykį su jomis“, – kalbėjo istorikas.
„Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) buvo labai įdomi, kultūringa ir turtinga valstybė – nepamirškime tokio fakto, kad net šveicarai tais laikais emigruodavo į Lietuvą, o ne atvirkščiai, kaip dabar būna kartais. Tuo metu lietuvaitės, kunigaikštytės, ištekėdavo, pavyzdžiui, į Vokietiją, ir labai stebėdavosi ten esančia labai žema kultūra, amoralumu ir tt., nes pas mus buvo visiškai kitas kultūrinis ir moralinis lygis. Iš tikrųjų apie Gediminaičius kalbant galima išryškinti labai didelį jų moralumą, aišku, krikščionišką, katalikišką – tai buvo daugiausiai labai geraširdžiai, dosnūs, didingos dvasios žmonės. Mane tas labai įkvepia“, – prisipažino E. Gudas.
Paneigia populiarius mitus
Knygoje gausu įvairių istorijų ir, kas ne mažiau svarbiu, paneigiami tam tikri populiarūs mitai.
„Pavyzdžiui, kad lenkai pavogė Vytauto karūną ir panašiai. Aišku, tas istorikams jau yra žinoma, bet plačioji visuomenė vis dar galvoja, kad ne. Arba kad Algirdas valdė kartu su Kęstučiu – nevaldė jie visiškai kartu, Kęstutis buvo submonarchas po Algirdu ir tt. Išryškinu Jogailą, kad jis būtų tinkamas prezidentas, pavyzdžiui, JAV šiandien, bet buvo visiškai netinkamas monarchas tais laikais, 14-15 amžiuje. Jis buvo labai diplomatiškas, švelnus, malonus, geraširdis, o tuo metu reikėjo tokių žiaurių žmonių kaip Vytautas. Jis buvo žiaurus ir, sakyčiau, nepatikimas – man jis nelabai patinka“, – pasakojo E. Gudas.
Pasak jo, Gediminaičių dinastija, kurios valdymas truko beveik tris šimtmečius, buvo labai svarbi Europoje, o į Lietuvą atnešė savą kultūrą ir tradicijas.
„Tik mes jas didele dalimi praradome per 19-20 amžių, didelę dalį Gediminaičių pamiršome, ypač pamiršome jų kultūrą – ši knyga padeda ją prisiminti. O dinastiją verta prisiminti dėl to, kad ji valdė ne tik Lietuvą, bet ir Lenkiją, Čekiją ir Vengriją, jos žemės driekėsi tarp trijų jūrų, Baltijos, Juodosios ir Adrijos, nes Kroatija irgi priklausė jogailaičiams. Tai dinastija tikrai labai įspūdinga ir turinti savyje daug įdomių dalykų“, – kalbėjo jis.
