Parodo, kaip kuriama animacija
„Kai pernai pavasarį kino teatruose pasirodė Kakės Makės animacinis filmas, mūsų visa gausi komanda pagalvojo, kad būtų tikrai labai smagu išleisti apie jį knygą, nes ateina vaikai ir klausia, o kaip jis padarytas, ar tikrai taip Kakė Makė kalba, aš įsivaizdavau kitaip, o tėvai nežino, ką atsakyti. Mes nusprendėme atskleisti tuos užkulisius ir pateikti atsakymus“, – laidos „Delfi diena“ rubrikoje „Knyginėjimai trumpai“ pasakojo Kristina Janulytė, „Alma littera“ leidinių vadovė.
Pasak jos, kad informacija nebūtų tokia sausa, labai padėjo įdomus praktinis pavyzdys.
„Kai vaikai mato realų pavyzdį, realias iliustracijas iš filmo, kurį žiūrėjo, tai tik sužadina jų smalsumą. Mes ant knygos rašome, kad ji skirta 4-7 metų vaikams, tačiau tikrai niekas nedraudžia imti jos ir vyresniems, ir tiems patiems tėvams, nes informacija yra ne tik tokia enciklopedinė, bet su labai daug įdomybių, kurias įdomu sužinoti visiems. Ir pats Meinardas tampa knygos personažu ir pateikia užkulisinių detalių, kurios bus įdomios ir mažiems, ir detaliems. Tad iš esmės tai knyga visai šeimai“, – sakė ji.
Meinardas Valkevičius, „MeinArt“ animacijos studijos vadovas, taip pat džiaugėsi, kad knyga, nors oficialiai skirta vaikams, bet iš tikrųjų tinka ir suaugusiems: „Vaikai gal ir nežino, kaip kuriamas animacinis filmas, bet ar suaugę žino? Tai šita knyga turbūt pirma tokia, kuri labai nuoširdžiai vaikų kalba papasakoja apie animacinio filmo kūrimo etapą“.
Atsispyrė nuo tvirto pagrindo
Sutrumpintai M. Valkevičius aiškino, kad kuriant animacinį filmą viskas prasideda nuo scenarijaus, tada piešiamos kadruotės, primenančios komiksus, tada – iliustracijos, tada vyksta garsinimas.
„Šita knyga yra interaktyvi, nes nuskenavęs kodą gali pamatyti, kaip garsintojai garsina filmą – tai yra pafilmuota. Tada viskas sugarsinama, supiešiama, personažai suanimuojami, fonai suanimuojami, padaromas muzikinis garso takelis ir viskas suklijuojama. Čia labai paprastai šneku, nes knygoje 96 puslapiai ir ji detaliai visus žingsnius pereina, bet iš esmės tokie pagrindiniai žingsniai“, – dėstė jis.
Gabija Visockaitė, Kakės Makės iliustracijų autorė, prisipažino, kad iš pradžių užduotis ją išgąsdino.
„Iš pradžių nuotaikos nebuvo labai pozityvios, nes sužinojus, kiek iš tikrųjų reikės nupiešti, truputėlį išsigandau. Iš pradžių taikėmės į kitą leidimo datą, terminas nebuvo labai ilgas, bet viską palengvino tai, kad buvo jau parašyta nemažai knygos scenarijaus, pagal tai jau buvo nustatyta, kokios bus iliustracijos, kur ko reikės, tai pačiai nereikėjo daug dėl to galvoti. Visas tas stilius buvo paimtas iš filmo, visos veikėjų stilistikos – kaip piešiamos akys, kokios kūno proporcijos, spalvos buvo nustatyta prieš tai. Tad labai padėjo, kad iš esmės jau buvo visas pagrindas, kurį nupiešė Beatričė Kairytė. Tad kai pradžia buvo labai solidi, po to labai lengvai toliau piešėsi“, – pasakojo ji.
Sėkmės paslaptis – žaismingumas
Kokia yra Kakės Makės sėkmės paslaptis? K. Janulytė šypsojosi, kad turbūt tai ir liks paslaptimi, į kurią kiekvienas turi savo atsakymą.
„Kadangi man leidykloje tenka dirbti, iš leidinių pusės aš sakyčiau, kad paslaptis yra labai gera kombinacija informatyvumo, pažinimo ir linksmumo. Knygos yra labai ryškios, stengiamės su visa komanda pateikti informaciją kuo linksmiau, su pavyzdžiais, kad vaikai įsitrauktų, kad ta informacija nebūtų tokia, kad o ne, dar viena knyga, ir man liepia ją skaityti, o čia aš pusės žodžių nesuprantu. Tad stengiamės daryti, kad tai būtų linksmas ir vaikiškas personažas – turbūt tas vaikiškumas irgi patraukia vaikus, nes dažnai knygose jo trūksta“, – svarstė ji.
„Iš mano perspektyvos, kai dariau filmą, svarbiausias akcentas buvo, kaip tas vaikas elgtųsi būtent toje situacijoje – kiekviena Kakės Makės nuveikta situacija yra būtent iš vaiko perspektyvos, dėl to vaikai galbūt ir susitapatina, nes jie taip ir elgtųsi. O vaikai elgiasi neprognozuojamai, ir tu nežinai, ką jie čia ir dabar padarys. Tai kuo keisčiau, tuo geriau“, – šypsojosi M. Valkevičius.
G. Visockaitė pridūrė, kad žaismingumo stengtasi įnešti ne tik personažui, bet ir jo aplinkui, kad ji būtų smagi, žavi, ir vaikai atrastų pridėtų įvairių linksmų dalykų, kurie jiems patiktų.
