Tai – jau antroji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro operos transliacija populiarioje platformoje. 2021 m. milijoninei „Operavision“ auditorijai buvo pristatytas unikalus R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymas elinge. Į plačius didžiuosius tarptautinius vandenis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras išplaukė kaip vienos įtakingiausių tarptautinių asociacijų „Opera Europa“ narys.
Intriguojantis siužetas
Visko persisotinęs šiuolaikinis pasaulis vis dažniau atsigręžia į prigimties ar žmogiškos esybės slėpinius, tad Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Broniaus Kutavičiaus jubiliejui pastatyta opera „Lokys“ kaip niekada aktuali ir įtraukianti bei vienodai patraukli tiek brandžiai publikai, tiek jaunimui.
Viena sėkmingiausių šio amžiaus lietuviškų operų – Broniaus Kutavičiaus „Lokys“ – po 22 metų, anot muzikologų, sulaukė „intriguojančios traktuotės“ Klaipėdos muzikiniame teatre. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) spektaklį skyrė vieno savičiausių šalies kompozitorių šviesaus atminimo Broniaus Kutavičiaus gimimo 90-osioms metinėms, atgaivindamas 2000-aisiais jo sukurtą operą „Lokys“ Aušros Marijos Sluckaitės-Jurašienės libretu pagal Prospero Mérimée novelę „Lokis“.
Muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, šią operą kūręs antrą kartą, šį kartą dirbo su režisieriumi Gintaru Varnu. Jųdviejų suburta menininkų komanda – scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkas Dainius Bendikas, šviesų dailininkas Vilius Vilutis, choreografas Mantas Stabačinskas, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas, patyrę ir jauni solistai – sukūrė savą mistinės istorijos apie grafo-vilkolakio kruvinas vestuves traktuotę.
Operoje „Lokys“ dainuoja publikos pamilti kviestiniai ir KVMT solistai. Pražūtingos grafo Šemetos ir jo mylimosios Julijos meilės pinklės įsuka žinomus solistus – Andrių Apšegą ir Guntą Gelgotę. Klausytojai išgirs Profesorių – solistą Vladimirą Prudnikovą, Grafienę – Jovitą Vaškevičiūtę, Vienaakę senę–- Aureliją Dovydaitienę, Daktarą – Tadą Jaką, Maršalką – Mindaugą Rojų, Grafo antrininką – Šarūną Šapalą, grafo tarną Pranciškų – Virginijų Pupšį. Dainuoja KVMT choras (vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas), groja Muzikinio teatro orkestras (vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis).
Spektaklis, vertas pagyrimo
Anot kultūros apžvalgininkės Astos Andrikonytės, spektaklyje pinasi daug prasminių sluoksnių, ryški skirtingų kultūrų ir tikėjimų susidūrimo tema, įprasminta ir operos muzikoje. „Lokyje“ skamba pagoniški užkeikimai ir autentiškas evangelikų choralas, liaudies muzikos stilizacijos, žemaitiškos oracijos ir modifikuotas XIX amžiaus nežinomo autoriaus polonezas, vietoje tradicinių operos arijų – rečitatyvinė iškalba. Ir operos librete, ir muzikoje susitinka senasis ir modernus pasauliai.
„Pagarba dirigentui Martynui Staškui, turbūt pirmajam supažindinusiam klaipėdiečius su B.Kutavičiaus orkestrine partitūra. Visi atlikėjai verti pagyrimo – jie padarė maksimumą. B.Kutavičiaus melodijos ir rečitatyvai kelia operos solistams nemažai rūpesčių ir užduočių“ , – sako muzikologė, muzikos kritikė Živilė Ramoškaitė.
Pasak muzikologės Laimutės Ligeikaitės, vaidmenis kūrę dainininkai verti gerų žodžių ir dėl įdėto nuoširdaus darbo, ir dėl jo rezultato. Žinia, B. Kutavičiui svarbus veikėjų emocinis paveikumas, intonacijos „tiesa“, o dainininkai gerai perprato savo vaidmenų retorikos ypatumus ir statytojų traktuotę.
Susidomėję labai laukiami ir Klaipėdoje – spalio 27 d. 18.30 val. operą „Lokys“ bus galima išvysti Klaipėdos Žvejų rūmuose.
