Klaipėdos savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komitete jo pirmininkas Vytautas Grubliauskas praėjusią savaitę inicijavo diskusiją apie situaciją kultūriniame Klaipėdos gyvenime.
„Matau labai paprastą sprendimą: reikia bendrauti, šnekėti, informuoti ir tik po to priimti sprendimą. Dabar daroma atvirkščiai. Manyčiau, tai patirties stokos klausimas“, – sprendimą, kaip numalšinti tarp kultūros žmonių ir Savivaldybės kilusias aistras, mato V. Grubliauskas.
Kultūros sritį kuruojanti Klaipėdos miesto vicemerė Lina Šukytė-Korsakė teigė, kad pokyčiais siekiama daugiau skaidrumo, tačiau panašu, kad tai, kaip ji tuos pokyčius bandė pristatyti, sulaukė daugiau neigiamos reakcijos nei supratimo.
Rezonansinis interviu
„Po tokio interviu (radijo laidai LRT Klasika – aut. past.)kiekvienas darbdavys paprasčiausiai išduotų atsiskaitymo lapelį. Nes negalima mokėti atlyginimo žmogui, kuris nesupranta, ką kalba, ir nesupranta, ką daro“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašė Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė.
Buvusi Klaipėdos miesto tarybos narė viešai klausė, kodėl Klaipėdos miesto politikai, dalis kurių susiję su legendine Klaipėdos „Žuvėdra“, žlugdo Agnijos Šeiko šiuolaikinio šokio teatrą.
Tačiau pati A. Šeiko „Vakarų ekspresui“ teigė yra susikoncentravusi į kūrybą, aktyviai dirba ties naujais projektais ir viešose diskusijose dėl kultūros ir meno projektų finansavimo neturi nei nori, nei laiko dalyvauti.
Taip pat ji patvirtino, kad teiks paraišką Klaipėdos savivaldybei ir šiais metais dėl dalinio projektų finansavimo. Užsiminė, kad yra gavusi paramą savo vykdomiems projektams ir iš kitų šaltinių.
Politinis kalėdojimas
Klaipėdos kultūriniuose sluoksniuose kalbama, kad dalis menininkų svarsto nebeteikti paraiškų Savivaldybei dėl projektų finansavimo. Spalvom sutirštinti užsimenama, kad menininkai apskritai gali išvažiuoti iš Klaipėdos.
Tačiau panašu, kad Klaipėdos kultūros bendruomenė sąmoningai ar nesąmoningai tampa politinių žaidimų dalimi.
Į Klaipėdos kultūrininkų židinį alyvos nutarė įpilti ir kultūros ministras Simonas Kairys. Įprastai Klaipėdos dėmesiu nelepinantis ministras per dieną priėmė sprendimą atvykti į Klaipėda susitikti su kultūros ir meno bendruomene.
Tačiau V. Grubliauskas ministro vizitą tiesiai šviesiai vadina politiniu kalėdojimu ir nemato jo nuoširdaus rūpesčio Klaipėdos kultūriniu gyvenimu. Jis ministrui primena Klaipėdos senojo pašto istoriją, kai jis stabdė pašto įveiklinimo procesus.
„Savivaldos rinkimų įkarštyje ministras pristabdė pašto projekto finansavimą. Tada kalbėjo, kad pažiūrės, kokie bus rinkimų rezultatai. Laimėjo tie ar ne tie?“ – ministro klausia V. Grubliauskas.
Panašu, kad Klaipėdoje savivaldos rinkimus laimėjo ne tie. Todėl dabar ministras meta šešėlį ant visų Klaipėdos kultūroje vykstančių procesų. Kalba apie neva stabdomą Klaipėdos savivaldybės bendradarbiavimą su Prancūzijos ambasada, nors sprendimas dėl sutarties pratęsimo dar nepriimtas dėl kitų projektų ir tvarkos.
Beje, neoficialiai minima, kad Kultūros ministerija iš Savivaldybės reikalauja ir 100 000 eurų senojo pašto rekonstrukcijos projektui parengti, nors su Savivaldybe yra pasirašyta sutartis, kad ministerija, kuriai dabar ir priklauso pastatas, paštą sutvarko ir perduoda Savivaldybei, o ši užsiima jo įveiklinimu.
„Manau, kad kultūros ministras savo kieme turi ne mažiau problemų“, – teigia V. Grubliauskas ir sako turintis nemažai pagrindo svarstyti, ar pati ministeriją paramą kultūros projektams skirsto vadovaudamasi aiškiais kriterijais.
Metas permainoms
Iš Klaipėdos kilusi menininkė juvelyrė Jurga Lago turi aiškią poziciją dėl kultūros ir meno projektų finansavimo iš savivaldybės biudžeto.
„Valstybė ar savivaldybės meną turi remti, tačiau klausimas, kiek ir kaip“, – sako J. Lago.
Anot jos, klausimų būtų mažiau, jei gyventume visuomenėje, kurioje nejaustume nepritekliaus. Tačiau akivaizdu, kad dabar taip nėra, ekonomika nėra klestinti, kad yra sričių, kur paramos reikia labiau.
„Reikėtų padaryti apklausą, paklausti klaipėdiečių, ką jie nori remti labiau: jaunimo būrelius, hospisą ar šiuolaikinį meną“, – siūlo J. Lago.
Anot jos, lemiamas turėtų būti būtent paprastų žmonių balsas. Ji taip pat nesureikšmina ekspertų vaidmens atrenkant kultūros ir meno projektus, kurie galėtų būti finansuojami iš savivaldybės biudžeto.
„Žmonės puikiai supranta ir išperka bilietus į gerus spektaklius, renginius“, – J. Lago mano, kad visuomenės reikėtų klausti ir skirstant savivaldybės biudžeto lėšas kultūrai bei menui.
Ji sako niekada anksčiau nepretendavo ir neplanuoja pretenduoti į Savivaldybės paramą. Jai susidarė nuomonė, kad iki šiol parama buvo skirstoma siaurame rate „tarp savų“. Laimėdavo vis tie patys.
Ji taip pat pastebi, kad tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje toks paramos skirstymas iš biudžeto sudaro prielaidas vadinamiesiems „otkatams“. Ji linki Klaipėdai išvengti Mocarto ir Salierio istorijos.
„Geroji pasaulio praktika yra, kai meną remia verslas, o mecenatams suteikiamos mokesčių lengvatos“, – skaidresnį kelią mato J. Lago.
Beje, Klaipėda panašiu keliu eina siekdama skatinti verslo paramą aukšto meistriškumo sporto klubams.
J. Lago pateikia Niujorko modernaus meno muziejaus (MoMA) pavyzdį. Muziejaus metinės pajamos siekia 136 milijonus dolerių, o Niujorko savivaldybės tiesioginė parama – tik 22 tūkst. dolerių.
Sakralumas
Nors pati J. Lago sulaukia vertinimų, kad yra menininkė verslininkė, tačiau su tokiu stereotipu ji nesutinka ir teigia, kad geri menininkai turi galimybę užsidirbti iš savo kūrybos.
„Nereikia kurti sakralaus menininkų įvaizdžio, nes taip galima daug šunų sukarti. Juk ir pats menas kuriamas ne kritikams ir ekspertams, o žmonėms, kurie sugeba atsirinkti“, – sako J. Lago.
Anot jos, konkurencija yra sveikintina visose gyvenimo srityse, tarp jų ir mene. Todėl reikia suteikti daugiau galimybių visiems, ypač jauniems menininkams.
Ji nemano, kad septynerius metus trukęs tarptautinis projektas su Prancūzijos ambasada yra absoliutus rodiklis. Projektai turi konkuruoti.
V. Grubliauskas taip pat sako, kad pasiteisinęs projektas su Prancūzijos ambasada nebūtinai turi gyvuoti amžinai, tačiau jis akcentuoja, kad tokiuose projektuose yra labai svarbu protokolas, etiketas. Tad jei ir būtų nuspręsta projekto nepratęsti, apie tai turi būti atitinkamai pranešta partneriams.
„Tai subtilios procedūros, būdas, kaip tai pranešama, o ne šešėlių ir įtarimų metimas“, – priekaištą turi V. Grubliauskas.
Remti asmenybes
„Mano supratimu, dalinis finansavimas labiausiai turi būti nukreiptas į nevyriausybinių organizacijų sektorių (NOS). Stiprus NOS – stipraus miesto požymis“, – sako Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys.
Jis mano, kad Klaipėdai ateityje reikėtų orientuotis į nepriklausomus menininkus ir kad visoje Lietuvoje sklistų žinia, jog jie čia yra remiami ir gali jaustis gerai.
„Kitiems metams tvarką reikėtų pateikti jau rugsėjo mėnesį ir duoti padiskutuoti viešai. Demokratija – ne pasaulio pabaiga. Pasitenkinimą, nepasitenkinimą - viską galima išgirsti ir atkreipti dėmesį“, – sako T. Juočys.
Jis mano, kad Klaipėda turėtų būti orientuota į laisvus menininkus. Ir teigia, kad tokie gigantai kaip Klaipėdoje veikiantys teatrai ir muziejai, kurie priklauso Kultūros ministerijai, bet iki šiol pretenduodavo ir į Savivaldybės projektinę paramą, galėtų išgyventi ir be jos.
V. Grubliauskas primena, kad diskusija apie NOS ir biudžetinio sektoriaus atskyrimą ir nekonkuravimą dėl finasavimo vyksta jau seniai. Tokie sprendimai turi būti priimami valstybės lygiu. Tačiau pažadai iki šiol liko tik pažadais.
Tarybos narys Romaldas Idzelevičius teigia, kad iki šiol ekspertai vertindavo tik popierines paraiškas gauti dalinį finansavimą. Tačiau jis mano, kad būtų labai naudinga, kad ekspertai įvertintų jau įvykusį renginį ar projektą, o ne būtų apsiribojama popierinėmis ataskaitomis, kurios labiau primena buhalterinį dokumentą.
Būtų galima palyginti, kad šiuo metu skirstant finansavimą ekspertų yra vertinamas tik filmo scenarijus, o ne pats filmas.
Taigi pasiūlymų ir nuomonių diskusijai yra daug. Panašu, kad diskusija tarp visų suinteresuotų pusių nors ir nelabai sklandžiai, bet prasidėjo. O labiausiai šiuo metu trūksta laiko.
Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyrių pastaruoju metu palieka beveik pusė jo darbuotojų.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas sako, kad bus pasitelkta kitų skyrių darbuotojų pagalba ir paraiškos kultūros ir meno projektams finansuoti bus išnagrinėtos iki kovo vidurio.
Nors šiais metais Lietuvoje net treji rinkimai, lieka viltis, kad politinė kova neužgoš visų procesų, o Klaipėda išsaugos ir toliau puoselės tas geriausias kultūrines tradicijas, kurias turime mieste.
