Įvertinti už svarbiausius metų pasiekimus
Į didžiausią kasmetinę šventę susirinkę llaureatai ir jiems įteikę apdovanojimus teatro žmonės tradiciškai džiaugėsi šių metų pasiekimais ir reiškė meilę teatrui ir jo bendruomenei.
Už geriausią scenografiją apdovanojimas įteiktas Laurynai Liepaitei už spektaklį „Vakarų krantinė“ Klaipėdos dramos teatre.
Dailininkė, scenografė Renata Valčik įteikdama šį apdovanojimą perdavė linkėjimus kitiems gildijos nariams: „Jūs darote milžinišką, sunkų darbą, sukurti tą magiją efemeriškos erdvės, kuri čia pasirodo, čia išnyksta, man iki šiol prilygsta stebuklui ir aš nesuprantu, kaip tai veikia“.
„Puiki buvo kūrybinė komanda, kantriai braidė po tą vandenį scenoje, ne visada buvo lengva, ne visada jis buvo šiltas“, – sakė L. Liepaitė.
Sandra Straukaitė apdovanota už operos „Aida“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) ir spektaklio „Gyvenimas – tai sapnas“ (asociacija Meno ir mokslo laboratorija) kostiumų dizainą.
„Noriu padėkoti nematomiems kariams, siuvėjams, sukirpėjams, galvos apdangalų meistrams, batų gamintojams, visiems, kurie padaro tą stebuklą“, – kalbėjo ji.
Technologijų dizaino apdovanojimas skirtas Juliui Kuršiui už spektaklių „Vakarų krantinė“ ir „Storas sąsiuvinis“ šviesų dizainą (Klaipėdos dramos teatras).
Baleto solistas Yanas Malakis apdovanotas už vaidmenis šokio spektaklyje „Sapnai ir kaktusai“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras.
Menotyrininkas, šokio kritikas Helmutas Šabasevičius kreipėsi į šokio menininkus: „Ačiū už tą energiją, kurią kaip matome kiekvieną kartą mokate paversti metafizinėmis patirtimis“. Jis paskelbė, kad šokio kategorijoje „Auksinį scenos kryžių“ laimėjo Oksana Griaznova už vaidmenį šokio spektaklyje „Match 3“ (nepriklausoma šokio organizacija „Be kompanijos“).
Šokėja, choreografė Agnė Šeiko įteikė apdovanojimą už geriausią choreografiją. „Jis suvaldo tai, kas nėra iš tikrųjų niekada suvaldoma. Tai reikalauja didžiulio nuoširdumo ir tikrumo“, – kalbėjo ji.
Apdovanojimas skirtas Dovydui Strimaičiui už šokio spektaklį „Duetas“ (nepriklausoma šokio organizacija „Be kompanijos“).
Tomas Ambrozaitis, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas paskelbė geriausio solisto apdovanojimą: Noriu paminėti visus tuos, kurie išveda solistą ar solistę iki galutinio spindėjimo scenoje, tie nematomi žmonės, kaip koncertmeisteriai, siuvėjai, grimerės, kurie padaro nematomą darbą, kaip ir administracija, kuri iki to turi daug užduočių ir iššūkiu“.
Jis pranešė, kad šis apdovanojimas skirtas Kostui Smoriginui už Amonasro vaidmenį operoje „Aida“ ( Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras). Pats solistas, deja, šventėje dalyvauti negalėjo, nes šiuo metu yra Londone, kur ruošia naują „Karmen“ pastatymą.
Apdovanojimą už geriausią muziką įteikė violončelininkas Mindaugas Bačkus: „Galvojau užkulisiuose, kiek kompozitorių teatras įtraukė negrįžtamai. Daug bičiulių, kompozitorių, kai skambini, klausi, gal gali sukurti kokią simfoniją ar koncertą, sako – negaliu, repetuoju teatre. Perskambink po pusmečio ar metų. Kažkokia įtraukia energija teatre, nebenori rašyti muzikos kitiems. Teatro magija“.
Jis paskelbė, kad apdovanojimas atitenka Donatui Bielkauskui už garso ir judesio spektaklio „Out of the Box“ garso koncepciją (menininkų grupė „Žuvies akis“).
„Kaip smagu, kad jūs visi šiandien Klaipėdoje. Prisipažinsiu, tikėta. Laukiau. Dėkoju. Taip pat norėčiau prisiminti kolegą ir padėkoti už kūrybines svajones, kurios atvedė iki šio pastebėjimo, tai Kristijoną Lučinską, ir Godai Giedraitytei, kurios dėka visa tai atėjo į sceną, ir visai kūrybinei komandai, kurios dėka mes tai padarėme, ir komisijai, kad pastebėjo triukšmingą garso meną ir jį pripažino“, – kalbėjo laureatas.
Renata Kutaitė-Raudonienė, Klaipėdos lėlių teatro aktorė paskelbė apdovanojimą objektų ir lėlių teatro kategorijoje: „Visų pirma lėlininkus su lėlininkų praėjusia diena, o visus, kurie čia ir už ekranų, kurie mamos ir tėčiai aktorių ir režisierių, su teatro diena. Aš noriu visiems palinkėta gyvenimo prasmės, inspiruota žąsies vaidmens spektaklyje „Kad tave žąsis!“, bet taip suprantu, kad tą prasmę jau esame radę, lieka ja pasidžiaugti“.
Ji pranešė, kad Julija Skuratova apdovanojama už spektaklio „Liūtas ir paukštis“ vizualinį sprendimą (Kauno valstybinis lėlių teatras).
„Labai netikėta, nes galvojau, kad labiausiai nusipelniusi yra režisierė. Ačiū teatrui, kad priėmė mūsų idėją ir visam kolektyvui, kuris labai harmoningai dirbo. Visa kūrybinė trupė ir teatras nusipelnė“, – sakė Julija Skaratova.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro aktoriai Erlina ir Gytis Šimelioniai paskelbė, kad spektaklio vaikams ir jaunimui kategorijoje laimėjimas skirtas Raimondui Kleziui už monospektaklį „Avinai“ („No Shoes teatras“).
„Visus su teatro diena. Man čia stovėti labai didelė garbė, aš galbūt nesitikėjau, bet buvo ženklų. Pradėjo žmonės sveikintis gatvėje labiau, gerbiamas režisierius, vardo neminėsiu, Oskaras Koršunovas pakvietė vaikišką statyti... Juokauju, tikrai dar nepakvietė, bet gal pakvies, esu laisvas... Ir į vokelį buvome įdėję ne tik vardą pavardę, šiek tiek daugiau, vaikams, smulkioms išlaidoms...“, – šmaikštavo jis.
„Noriu pasakyti, keliaukite į mokyklas, rodykite spektaklius – jiems to labai reikia. Ir būkite paprasti, gyvenime, teatre, pasisveikinkite vienas su kitu – tai labai svarbu“, – kalbėjo R. Klezys.
Rašytojas Rolandas Rastauskas paskelbė, kas tapo geriausiu pradedančiuoju menininku: „Švedų režisierius Ingmaras Bergmanas, paklaustas, ką reiškia vienas ar kitas jo filmas ar spektaklis, mėgdavo cituoti Igorį Stravinskį, kad aš nesuprantu muzikos kūrinio, aš patiriu jį. Man atrodo, kad tie pradedantieji, dar ne Bergmanai ir ne Stravinskiai, bet esmė ta pati, savo išgyvenimus paversti patirtimi, savastimi – ne tik savo išgyvenimus, bet sako kartos, kuri ilgainiui gali pakeisti Lietuvos teatro veidą, štai šito aš labai pradedančiajam ir norėčiau palinkėti“.
Geriausia pradedančioji menininkė – Samanta Pinaitytė-Maiskienė už Olgos vaidmenį spektaklyje „Fragmentas“ (Klaipėdos dramos teatras).
„Aš nežinau, ką sakyti. Pirmą kartą jaučiuosi nepasiruošusi. Labiausiai dėkoju savo tėvams, kad esu čia, jų dėka, kokia esu. Ir savo vyrui Karoliui, kad pakenčia tokią, kokia esu. Ir savo pagrindiniam mokytojui Valentinui Masalskiui, kuris įskiepijo meilę teatrui. <...> Ačiū visiems, mylėkime teatrą, mylėkime vieni kitus“, – kalbėjo ji.
Teatrologė Daiva Šabasevičienė į sceną lipo paskelbti, kas tapo geriausia aktore: „Šįmet šios dienos proga kreipiasi į teatrinę bendruomenę norvegų dramaturgas, mąstytojas Jonas Fosse. Savo kalbą jis apibendrino, kad viskas labai paprasta – karas ir menas tokios pat priešybės kaip karas ir taika. Menas yra taika“.
Šįkart apdovanojimas moters vaidmens kategorijoje skirtas ne vienai aktorei, o net keturioms – Vilijai Grigaitytei už Vitalijos, Jūratei Onaitytei už Almos, Inesai Paliulytei už Irenos, Liucijai Rukšnaitytei už Julijos vaidmenis spektaklyje „Kai mes būsim jauni“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras).
Klaipėdos dramos teatro aktorius Rimantas Pelakauskas pristatė vyro vaidmens nominaciją: „Aktoriaus gyvenime būna tokių akimirkų, kai scenoje pajunti salės kvėpavimą, garsas, šviesa, tavo balsas susilieja į viena, viskas tobula, supranti, kad tave išgirdo, vienas kitą supratome – dėl tokių akimirkų verta gyventi, verta lipti į sceną. Sveikinu visus nominantus, nes jiems tai yra įvykę“.
Visgi, „Auksinis scenos kryžius“ yra tik vienas, tad geriausiu aktoriumi paskelbtas Severinas Norgaila už Ivaro vaidmenį spektaklyje „Skraidantis Travolta“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras).
„Noriu visus pasveikinti, kurie bent kiek susiję su teatru. Mano personažas, kurį atlieku, augo pas močiutę, jo svajonė – išvažiuoti į užsienį, nusivežti močiutę, nusivežti į restoraną, kad išsirinktų, ko nori. Aš turiu dvi močiutes, joms šį apdovanojimą ir skiriu“, – kalbėjo S. Norgaila.
Režisierius Oskaras Koršunovas įteikė apdovanojimą už nepagrindinį vaidmenį: „Man ypatingai svarbu stovėti ar jautru šitoje scenoje, nes labai myliu Klaipėdos teatrą, labai džiaugiuosi, kad gavo tiek nominacijų ir apdovanojimų. Pastačiau čia daug man svarbių spektaklių. Apie ką dabar galvoju, kad kai švenčiau savo gimtadienį, kovo 6-ą dieną, pačiame įkarštyje gavau žinią, kad išėjo kolega, Rimas Tuminas, tada supratau kaip niekada, kad sėdime prie vieno stalo, labai mažo stalo ir turime tai suprasti, mylėti vieni kitus, branginti. Visi mes esame viename, labai svarbiame veiksme, dėl to labai svarbu, kad visi konfliktai vyktų scenoje, o užkulisiuose draugautume, padėtume vieni kitiems, kurtume taiką, kuri labai svarbi mūsų visuomenėje, pasaulyje, mes irgi už tai atsakingi“.
Jis pranešė, kad šis apdovanojimas skiriamas Kirilui Glušajevui už Žano vaidmenį spektaklyje „Raganosiai“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras). Šis tikino, kad nors taip įprasta sakyti, bet šio apdovanojimo tikrai nesitikėjęs, bet teatro lūkesčiai kartais būna svarbesni už jo paties.
„Jūs visi esate mano širdyje, o kai širdis pilna, rankos laisvos kurti, ir tai yra gyvenimo dovana, gyventi kuriant ir kurti gyvenant“, – kalbėjo K. Glušajevas, dėkodamas savo mokytojams, artimiesiems, teatro bendruomenei.
Tradiciškai „Boriso Dauguviečio auskaro“ apdovanojimą paskelbė Darius Meškauskas. Jis skirtas Mantui Jančiauskui ir Rimantui Ribačiauskui už spektaklį „Vedami“.
„Kai galvoju apie šitą kūrinį, galvoju, kad žiauriai daug netikėtų atsitiktinumų įvyko, kad jis išvystų dienos šviesą, bet tada galvoju, kad netikiu atsitiktinumais, o tikiu žmonėmis, ir buvo labai daug žmonių, kurie padėjo, kad jis būtų pastebėtas“, – kalbėjo M. Jančiauskas.
Pirmiausia mūsų kūrybiniame procese buvo ypatingai svarbus organizacinis darbas, nes reikėjo atidaryti daug durų, spynų ir grotų“, – sakė R. Ribačiauskas ir dėkojo prodiuserėms, aktorėms, kompozitoriui, programuotojui, artimiesiems ir prie šio spektaklio prisidėjusioms institucijoms.
Aktorė Regina Šaltenytė paskelbė, kad geriausiu režisieriumi šiemet tapo Adomas Juška, įvertintas už spektaklį „Vakarų krantinė“ (Klaipėdos dramos teatras).
„Aš vietoj padėkos turiu tokį prašymą, prieš dvejus metus prasidėjęs karas Ukrainoje visiems teatralams tapo priminimu, kad kultūra neegzistuoja vakuume. Net iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi kultūriniai renginiai kaip Eurovizija yra galimybė parodyti pasauliui, kad šalis, vykdanti nusikaltimus žmogiškumui, nėra ir negali būti tarptautinės bendruomenės narė. Rusijos pašalinimas iš Eurovizijos yra puikus pavyzdys ir aiškus precedentas. Leisti Izraeliui toliau dalyvauti šiame renginyje būtų tolygu pateisinti nesibaigiančius tarptautinius pažeidimus Palestinoje, dėl kurių žuvo ir toliau žūsta tūkstančiai vaikų. Kolegos, LRT žiūrovai, prašau kartu kreiptis į nacionalinį transliuotoją, būkime neabejingi neteisingumui net tada, kai tai šiek tiek nepatogu“, – kalbėjo A. Juška.
Kultūros ministras Simonas Kairys paskelbė, kam skirta Padėkos premija.
„Ačiū Teatro dienai už šią nuostabią tradiciją. Ačiū tradicijai už tai, kad ji mus kasmet suburia vis kitose scenose, bet vis tuo pačiu tikslu. Scenos menų kūrėjų apdovanojimai yra tik viena šio tikslo dalis. Kita dalis – tai priminimas, kad teatras visų pirma yra bendruomenė. O bendruomenė yra vieta, kurioje dalinamas džiaugsmas auga, o pasidalintas skausmas lengvėja. Ši diena yra būtent dalijimosi džiaugsmu diena. Čia nėra pralaimėjusių, nes kuriantis žmogus nepralaimi. Čia visada laimės drąsa, vaizduotė ir gebėjimas matyti kitą. Ačiū už tai visai teatro bendruomenei“, – sveikindamas teatralų bendruomenę kalbėjo jis.
Padėkos premija skirta teatrologei Audronei Girdzijauskaitei.
„Galvojau, ką galima po tokių jaudinančių aktorių kalbėjimo pasakyti. Labiausiai noriu padėkoti likimui, kuris man suteikė tokią laimę, kad visą gyvenimą buvau susijusi su teatru, pačiame teatre, šalia teatro, sapnuose, gyvenime, galvodama, ką ten galima padaryti – tiek daug tas teatras išmokė. Likimas taip pat lėmė, kad patys gražiausi Lietuvos teatro metai, o jų buvo nepaprastai daug, keturi tikrai, gal net penki dešimtmečiai, ar keturi su puse, puikaus lietuvių teatro, kuris siekė savo lygiu Vakarų teatrą. Aš neįsivaizduoju, nebuvo sąlygų, labai retas galėjo ten išvykti, pasirodyti, bet kai tik pirmieji pasirodė, visi Europoje sužinojo, kad yra toks lietuvių teatras ypatingas. Aš dėkinga kiekvienam režisieriui, pradedant Juozu Miltiniu, Jonu Jurašu, taip pat Povilui Gaidžiui, Jonui Vaitkui, Gyčiui Padegimui, Eimuntui Nekrošiui, Gintarui Varnui ir Sauliui Varnui, būtent jų kūryba laikė prie to teatro ir skatino dirbti, tiesiog įkvėpė. Tai ypatingai dėkoju jiems, nedaug jų beliko šioje žemėje ir taip pat dėkoju komisijai, kuri atkreipė dėmesį, visada geriau vėliau nei niekad, kol dar paeinu“, – atsiimdama apdovanojimą kalbėjo ji.
Naudojosi proga išsakyti poziciją
Į šventę susirinkusi teatro bendruomenė dalinosi ne tik sveikinimais ir šviesiomis nuotaikomis. sociacijos LATGA garbės ženklas „Ad Astra“ skirtas dramaturgui ir režisieriui Aleksandrui Špilevojui, kuris ironizavo, esą kiek liūdna, kad savo paties pjesių režisavimas yra bene vienintelis būdas šiais laikais dramaturgams ir dramaturgėms patekti į šią Kultūros ministerijos organizuojamą šventę.
„Dėl to čia jaučiuosi kaip Šekspyro Romeo, kuris paslapčia įspruko į Kapulečių šventę, kur jis buvo visiškai nelaukiamas. Dėl to šiek tiek liūdna, bet labai džiugu, kad daug teatro menininkų užkūrė tokią gražią iniciatyvą ir pradėjo rinkti parašus, palaikydami dramaturgus, išreikšdami nesutikimą su Kultūros ministerijos pozicija. Labai ačiū visiems teatro kūrėjams už tai. Taip pat labai ačiū LATGAi, kuriai labai rūpi autoriai ir kuri buvo prieš dramaturgų išstūmimą iš teatro lauko“, – kalbėjo jis.
„Prieš kelerius metus gavau „Auksinį scenos kryžių“ ir premiją už dramaturgiją, ir tuomet pasinaudojau ja, išsilaikiau motociklo teises ir sukūriau pjesę ir spektaklį motociklams. Šįkart nutariau išsilaikyti naro licenciją ir sukurti pjesę apie karo metu paskandintą Kachovką. Tam, kad tai galėtų nutikti, reikia, kad pagaliau baigtųsi šis siaubingas karas, kad pagaliau Ukraina pasiektų pergalę ir jei aš iš tikrųjų esu populiariausias dramaturgas, tai reiškia, kad yra pakankamai nemažai žmonių, kurie gali norėti, kad šis mano sumanymas būtų realizuotas ir jūs galite padėti, pagreitinti šį procesą, viskas, ką reikia padaryti, tai visais įmanomais būdais palaikyti Ukrainą“, – kalbėjo jis.
„Auksinių scenos kryžių“ nominantai (laimėtojai paryškinti):
Scenografija
Irina Komissarova už spektaklio „Fragmentas“ scenografiją, Klaipėdos dramos teatras;
Lauryna Liepaitė už spektaklio „Vakarų krantinė“ scenografiją, Klaipėdos dramos teatras;
Marius Nekrošius už spektaklių „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“, Vilniaus senasis teatras, ir „Storas sąsiuvinis“, Klaipėdos dramos teatras, scenografiją;
Sigita Šimkūnaitė už operos „Aida“ scenografiją, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
Barbora Šulniūtė už Taksofono operos „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ scenografiją, viešoji įstaiga „Operomanija“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras.
Kostiumų dizainas
Dovilė Gudačiauskaitė už spektaklio „Found Found Found“ kostiumų dizainą, Valstybinis Šiaulių dramos teatras;
Gintarė Minelgaitė-Duchin (Dr. GoraParasit) už spektaklio „Snieguolė“ kostiumų dizainą, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
Sandra Straukaitė už operos „Aida“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, ir spektaklio „Gyvenimas – tai sapnas“, asociacija Meno ir mokslo laboratorija, kostiumų dizainą;
Juozas Valenta už Taksofono operos „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ kostiumų dizainą, viešoji įstaiga „Operomanija“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras.
Technologijų dizainas
Julius Kuršis už spektaklių „Vakarų krantinė“ ir „Storas sąsiuvinis“ šviesų dizainą, Klaipėdos dramos teatras;
Saulius Laucevičius už spektaklio „Audra“ šviesų dizainą, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
Eugenijus Sabaliauskas ir Edvinas Vasiljevas už spektaklio „Fragmentas“ šviesų ir garso dizainą, Klaipėdos dramos teatras;
Arai Tatsuru už šokio spektaklio „Sodas 4.12°“ videografiją, Kauno šokio teatras „Aura“;
Vilius Vilutis už spektaklių „Camino Real“, Juozo Miltinio dramos teatras, ir „Meat Factory“, šokio teatras „Okarukas“, šviesų dizainą.
Baleto solistė / solistas
Edvinas Jakonis už Arlekino vaidmenį balete „Arlekino milijonai“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
Marija Kastorina už Kolombinos vaidmenį balete „Arlekino milijonai“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
Yanas Malakis už vaidmenis šokio spektaklyje „Sapnai ir kaktusai“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras;
Lukrecija Vaitiekutė už Dezdemonos vaidmenį balete „Dezdemona“, Kauno valstybinis muzikinis teatras.
Šokėja / šokėjas
Diego Vega Alcala už vaidmenis šokio spektakliuose „Kartotojai“ ir „Sodas 4.12°“, Kauno šokio teatras „Aura“;
Inga Briazkalovaitė už vertikalaus šokio performanso „Kambarys“ atlikimą, viešoji įstaiga „Codos projektai“;
Oksana Griaznova už vaidmenį šokio spektaklyje „Match 3“, nepriklausoma šokio organizacija „Be kompanijos“;
Agnietė Lisičkinaitė už vaidmenį šokio spektaklyje „Match 3“, nepriklausoma šokio organizacija „Be kompanijos“;
Julija Strupaitė už vaidmenis šokio spektakliuose „Kartotojai“ ir „Sodas 4.12°“, Kauno šokio teatras „Aura“.
Choreografija
Emanuelis Gatas už šokio spektaklį „Kartotojai“, Kauno šokio teatras „Aura“;
Vytis Jankauskas už performatyvų šokio vyksmą „Dekreacija“, Vyčio Jankausko šokio teatras;
Vilma Pitrinaitė už šokio spektaklį „Match 3“, nepriklausoma šokio organizacija „Be kompanijos“;
Dovydas Strimaitis už šokio spektaklį „Duetas“, nepriklausoma šokio organizacija „Be kompanijos“.
Solistė / solistas
Gunta Gelgotė už Moters vaidmenį operoje-poemoje „Strazdas – žalias paukštis“, Panevėžio muzikinis teatras;
Justina Gringytė už Amneris vaidmenį operoje „Aida“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
Viktorija Miškūnaitė už Aidos vaidmenį operoje „Aida“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
Zuzanna Nalewajek (Pelenės) vaidmenį operoje „Pelenė“, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Estijos koncertinė įstaiga „PromFest“;
Kostas Smoriginas už Amonasro vaidmenį operoje „Aida“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.
Muzika
Donatas Bielkauskas už garso ir judesio spektaklio „Out of the Box“ garso koncepciją, Menininkų grupė „Žuvies akis“;
Vygintas Kisevičius už spektaklio „Vakarų krantinė“ muziką, Klaipėdos dramos teatras;
Tomas Kutavičius už spektaklio „Tėtis“ muziką, Vilniaus senasis teatras;
Rita Mačiliūnaitė už spektaklio „Liūtas ir paukštis“ muziką, Kauno valstybinis lėlių teatras;
Jausmė Elena Stonkutė už spektaklio „Kelionė į kitą mišką“ garsovaizdį, Stalo teatras.
Objektų ir lėlių teatro spektaklis
Saulė Degutytė už spektaklį „Rubinaitis Paliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“, Valstybinis jaunimo teatras;
Julija Skuratova už spektaklio „Liūtas ir paukštis“ vizualinį sprendimą, Kauno valstybinis lėlių teatras;
Agnė Sunklodaitė už lėlių operą „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“, Kauno valstybinis lėlių teatras;
Kūrybinė grupė už marionečių spektaklį suaugusiesiems „Karvė yra meilė“, Klaipėdos lėlių teatras.
Spektaklis vaikams ir jaunimui
Kata Csato už spektaklį „Liūtas ir paukštis“, Kauno valstybinis lėlių teatras;
Augustas Gornatkevičius už spektaklius „Sibiro haiku“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, ir „Taisykla“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
Ieva Jackevičiūtė už spektaklį „Pasistengiau“, „No Shoes teatras“, Lietuvos audiosensorinė biblioteka;
Raimondas Klezys už monospektaklį „Avinai“, „No Shoes teatras“;
Ieva Stundžytė už spektaklį „Kai aš buvau Prometėjas“, Vilniaus Keistuolių teatras.
Pradedančioji menininkė / Pradedantysis menininkas
Laura Kutkaitė už spektaklį „Teiresijo krūtis“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
Vaiva Paukštė už spektaklį „Sapnuojanti gražuolė“, „Low Air“ Vilniaus miesto šokio teatras;.
Samanta Pinaitytė-Maiskienė už Olgos vaidmenį spektaklyje „Fragmentas“, Klaipėdos dramos teatras;
Gediminas Rimeika už spektaklį „Gyvenimas – tai sapnas“, asociacija Meno ir mokslo laboratorija;
Rūta Venskutė už spektaklio „Belaukiant Godo“ scenografiją, Klaipėdos jaunimo teatras.
Moters vaidmuo
Nomeda Bėčiūtė už Motinos vaidmenį spektaklyje „Patina“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras;
Vilija Grigaitytė už Vitalijos, Jūratė Onaitytė už Almos, Inesa Paliulytė už Irenos, Liucija Rukšnaitytė už Julijos vaidmenis spektaklyje „Kai mes būsim jauni“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
Digna Kulionytė už Kiškio lūpos vaidmenį spektaklyje „Storas sąsiuvinis“, Klaipėdos dramos teatras;
Eglė Mikulionytė už Beždžionės vaidmenį spektaklyje „Šuo ir beždžionė“, OKT / Vilniaus miesto teatras;
Alvydė Pikturnaitė už Marianės vaidmenį spektaklyje „Neištikimoji“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, viešoji įstaiga „Darbininkai“.
Vyro vaidmuo
Saulius Ambrozaitis ir Džiugas Grinys už brolių Luko ir Klauso vaidmenis spektaklyje „Storas sąsiuvinis“, Klaipėdos dramos teatras;
Vytautas Anužis už Tėčio vaidmenį spektaklyje „Tėtis“, Vilniaus senasis teatras, ir už vaidmenį spektaklyje „Ūbas Caras“, Valstybinis jaunimo teatras;
Valentinas Masalskis už Teisėjo vaidmenį spektaklyje „Barbarai“, Valstybinis jaunimo teatras;
Severinas Norgaila už Ivaro vaidmenį spektaklyje „Skraidantis Travolta“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras;
Donatas Želvys už Šarlio vaidmenį spektaklyje „Vakarų krantinė“, Klaipėdos dramos teatras;
Nepagrindinis vaidmuo
Eglė Barauskaitė už Sesilės vaidmenį spektaklyje „Vakarų krantinė“, Klaipėdos dramos teatras;
Kirilas Glušajevas už Žano vaidmenį spektaklyje „Raganosiai“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
Viktorija Kuodytė už Jaunos barbarės vaidmenį spektaklyje „Barbarai“, Valstybinis jaunimo teatras;
Valerijus Osadčenko už Jago vaidmenį balete „Dezdemona“, Kauno valstybinis muzikinis teatras;
Emilis Pavilionis už Pono Tompsono vaidmenį spektaklyje „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“, Juozo Miltinio dramos teatras.
Režisūra
Jokūbas Brazys už spektaklį „Storas sąsiuvinis“, Klaipėdos dramos teatras;
Kmilė Gudmonaitė už Taksofono operą „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“, viešoji įstaiga „Operomanija“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
Adomas Juška už spektaklį „Vakarų krantinė“, Klaipėdos dramos teatras;
Dmitry Krymovas už spektaklį „Fragmentas“, Klaipėdos dramos teatras.
Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisiją sudaro Elona Bajorinienė, Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė, Goda Dapšytė, Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, Eglė Gudžinskaitė, Oskaras Koršunovas, Lina Navardauskienė, Petras Skirmantas, Mindaugas Urbaitis.
