Šiemetinį festivalio kodą „Vilnius | Violin | Voice & More“ programoje atspindės tiek specialiai Vilniaus 700 metų jubiliejui sukurti kūriniai, tiek dėmesys smuiko virtuozams – skambės net trys smuiko koncertai, tiek ir kiti ryškūs akcentai, susiję su žmogaus balsu, vokaline muzika, o dar daugiau – su klavišinių instrumentų magija.

Festivalyje viešės ir savo kūrybą pristatys tokie garsūs dabarties kūrėjai, kaip Davidas Langas ir Meredith Monk (JAV), Fazil Say (Turkija), elektroninės muzikos žvaigždės Nils Frahm ir Pantha Du Prince, bus pažymėtas vieno didžiausių šiuolaikinės muzikos kūrėjų György Ligeti 100-metis, nuskambės naujausi lietuvių autorių Žibuoklės Martinaitytės, Arvydo Malcio, Vytauto V. Jurgučio kūriniai. Aktualią dabarties muziką pristatys geriausi Lietuvos ir tarptautinės scenos atlikėjai, orkestrai, ansambliai, solistai. Su visa programa jau mėnesį galima susipažinti festivalio tinklapyje.

Festivalį „Gaida“ spalio 17 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje pradės elitinis Lietuvos kamerinis choras „Jauna muzika“. Šio koncerto akcentas – „Grammy“, „Oskaro“ ir Pulitzerio premijos laureato, JAV kompozitoriaus Davido Lango kūrinio, skirto Vilniaus 700 metų jubiliejui, pasaulinė premjera: festivalio užsakymu kompozitorius sukūrė kūrinį chorui „Vilne Alef-Beys“ („Vilniaus abėcėlė“). Taip pat šiame koncerte nuskambės tokie pripažinimą pelnę Davido Lango kūriniai, kaip „Just“ (skambantis Paolo Sorrentino filme „Jaunystė“, už kurio garso takelį kompozitoriui įteiktas „Oskaras“ ir „Auksinis gaublys“), kelios dalys iš „Grammy“ laimėjusio ciklo „The Little Match Girl Passion“ ir publiką pakerėjęs „Again“. Koncerte išgirsime ir György Ligeti kūrinį „Lux Aeterna“, skambėjusį Stanley Kubricko filme „Kosminė odisėja“, Toshio Hosokawos „Ave Maria“ ir jaunosios kartos lietuvių autorės Beatos Juchnevič „Finding the Light“. Diriguos Vaclovas Augustinas. Koncerto išvakarėse, spalio 16 d., Žydų kultūros ir informacijos centre vyks susitikimas-pokalbis su pačiu Davidu Langu, pradžia 19 val.

Spalio 20 d. Lietuvoje pirmą kartą koncertuos smuiko žvaigždė Akiko Suwanai, prestižinių Paganini, Karalienės Elžbietos ir Čaikovskio konkursų nugalėtoja, kurios sodrų ir sutelktą smuiko garsą „The Washington Post“ lygina su „lenktyniniu automobiliu“, laisvai nardančiu milžiniškame eismo sraute. Su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu naujosios prancūzų batutos žvaigždės Victorieno Vanoosteno, japonų virtuozė pagrieš festivalyje „Gaida“ plačiau pristatomo žymaus kompozitoriaus Toshio Hosokawos Koncertą smuikui ir orkestrui „Genesis“. Šiame koncerte nuskambės ir kitas jo kūrinys „Circulating Ocean“, o taip pat György Ligeti „Lontano“ bei Arvydo Malcio kūrinio „Symphonia Vilnensis“ (2023) pasaulinė premjera.

Spalio 22 d. Nacionalinėje filharmonijoje rečitalį surengs klasikinės muzikos garsenybė, pianistas virtuozas ir kompozitorius, neeiliniu improvizuotojo talentu muzikos pasaulį pakerėjęs Fazil Say. Prestižinio „ECHO Klassik“ apdovanojimo laureatas, garsiausiose koncertų salėse ir žymiausiuose festivaliuose grojantis atlikėjas Lietuvoje koncertuos pirmą kartą, čia jis atliks savo rinktinių kūrinių fortepijonui programą. Prieš koncertą vyks susitikimas-pokalbis su pačiu menininku, pradžia 17.30 val.

Spalio 25 d. žymiausias Lietuvos fortepijonų duetas – Zbignevas Ibelhauptas ir Rūta Rikterė – Nacionalinėje filharmonijoje pristatys ambicingą naujosios klasikos programą. Skambės JAV minimalizmo guru Steve’o Reicho Kvartetas dviem fortepijonams ir perkusijai, lietuviškojo minimalizmo „mago“ Broniaus Kutavičiaus „Disputas su nepažįstamuoju“, Fazilo Say Sonata dviem fortepijonams ir vienos ryškiausių dabarties lietuvių kompozitorių Žibuoklės Martinatytės kūrinys „Unique Forms of Continuity in Space“. Koncerte dalyvaus pripažinti jaunosios kartos perkusininkai Džiugas Daugirda ir Ernestas Verba.

Spalio 26 d. publika išgirs britų fortepijono garsenybę Nicolą Hodges’ą, kurį „Los Angeles Times“ pavadino „stulbinančios technikos ir įtraukiančio muzikalumo pianistu“. Nacionalinėje filharmonijoje fortepijono virtuozas atliks György Ligeti – vieno žymiausių šių laikų kompozitorių – ir jo 100-mečiui skirtą programą: skambės garsiausi jo kūriniai fortepijonui, o su Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojamu sparčiai kylančios britų batutos žvaigždės Jacko Sheeno, pianistas atliks įspūdingąjį G. Ligeti Koncertą fortepijonui ir orkestrui.

Spalio 27 ir 28 d. du koncertus surengs legendinė JAV kūrėja ir atlikėja Meredith Monk. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre žymioji menininkė atliks garsiausius savo kūrinius, tokius kaip „Gotham Lullaby“, „Hips Dance“, „Scared Song“, „Panda Chant I“, „Memory Song“, ir daugelį kitų iš skirtingais laikotarpiais sukurtų albumų: „Volcano Songs“, operos „Atlas“, „Cellular Songs“, „The Games“, „Songs from the Hill“ ir kt. Su Meredith Monk (balsas, klavišiniai instrumentai) pasirodys ir dvi ilgametės jos vokalinės grupės atlikėjos – Katie Geissinger (balsas) ir Allison Sniffin (balsas, smuikas, klavišiniai).

Spalio 29 d. festivalyje vyks Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas su operos žvaigžde Justina Gringyte ir smuiko virtuoze Rūta Lipinaityte. Nacionalinėje filharmonijoje nuskambės Žibuoklės Martinaitytės kūrinio „Enheduana“ balsui ir orkestrui pasaulinė premjera, pasaulio koncertų sales užkariavęs Fazilo Say Koncertas smuikui ir orkestrui „1001 Nights in the Harem“ („Tūkstantis ir viena naktis hareme“). Festivalis šiame koncerte pagerbs birželį išėjusios žymios suomių kūrėjos Kaijos Saariaho atminimą, nuskambės jos kūrinys „Laterna Magica“. Diriguos Robertas Šervenikas.

Lapkričio 3 d. unikalus įvykis laukia fortepijoninės muzikos gerbėjų. Nacionalinės filharmonijos sceną „okupuos“ net keturi fortepijonai, kuriais muzikuos keturi žymiosios muzikų dinastijos atstovai – Lukas Geniušas, Anna Geniušienė, Petras Geniušas ir Julius Geniušas. Lietuvos ir pasaulio scenose nuolat laukiami atlikėjai atliks išskirtinį kūrinį keturiems fortepijonams „Canto Ostinato“, sukurtą žymaus olandų kompozitoriaus Simeono Ten Holto, kurio 100-metis taip pat pažymimas šiais metais.

Festivalio „Gaida“ finaliniame koncerte lapkričio 4 d. pasirodys pasaulinio garso smuiko virtuozas Christian Tetzlaff (Vokietija), violončelininkas Francesco Dillon (Italija) ir Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Nacionalinėje filharmonijoje nuskambės vieno įžymiausių dabarties britų kompozitorių Thomo Adèso Koncertas smuikui ir orkestrui, festivalio užsakymu sukurtas Francesco Filidei kūrinys „I Giardini di Vilnius“ („Vilniaus sodai“) violončelei ir orkestrui, o taip pat Fazilo Say ir Toshio Hosokawos kūriniai.

Tradiciškai išskirtinė yra ir festivalio elektroninės muzikos scena. Šiais metais joje pasirodys viena didžiausių šios scenos žvaigždžių – elektroninės muzikos kūrėjas ir pianistas Nilsas Frahmas, kuris spalio 19 d. surengs net du pasirodymus „Music for Vilnius“ Nacionalinėje filharmonijoje (antrasis – nuo 22.00!).

Spalio 21 d. renginių erdvėje „Kablys+Kultūra“ vyks naujų elektroninės muzikos ir audiovizualinių projektų pasirodymai „Open 3“. Šiemet festivalis antrą kartą vykdė „Gaida Open Call“ naujų projektų atrankos konkursą ir iš pateiktų 20 kūrybinių paraiškų atrinko 3 įdomausius sumanymus: naujųjų medijų srityje kuriančios Nyderlandų menininkės Heidi Hörsturz projektą „CON“, šviesos ir garso instaliacijų kūrėjo Niko Tiaineno „Postprocessed Audiovisual Impromptus 2023“ (Suomija) ir italų dueto Massimo D’Amato ir Lorenzo Ballerini pasirodymą „Aeterna“. O spalio 28 d. festivalyje pasirodys garsus vokiečių elektroninės muzikos kūrėjas, prodiuseris, kompozitorius, konceptualaus meno autorius Pantha Du Prince, kuris atveža naujausią savo darbą „Garden Gaia“. Tą patį vakarą, kuris vyks renginių erdvėje „Kablys+Kultūra“, žinomas lietuvių elektroninės muzikos kūrėjas Vytautas V. Jurgutis gyvai atliks savo naują elektroninės muzikos kūrinį „Nanosonix“.

Tarptautinis aktualios muzikos festivalis „Gaida“ – nuo spalio 17 iki lapkričio 4 d. Vilniuje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt