Pasak premjeroje dalyvavusio režisieriaus D. Liškevičiaus, filmas, kurio idėja gimė netikėtai, planuojant parodą ir peržiūrinėjant sukauptą vaizdo archyvą, yra koliažo principu konstruojamas vizualus pasakojimas apie kūrybinę erdvę. Jo siužetas paremtas „home video“ filmais ir dokumentine medžiaga, apimančia 10 metų kūrybos laikotarpį. Įtraukdamas visą šeimą, parodydamas kasdienybę ir šeimos ritualus, filme menininkas pasakoja apie savo butą kaip erdvę, kurioje kuriamas mikro pasaulis, trinamos ribos tarp gyvenimo ir kūrybos ir veikiama pagal tam tikras vidines taisykles.
Festivalio publika – architektai, meno universitetų dėstytojai ir studentai, muziejų kuratoriai lietuvių menininko filmą sutiko labai palankiai ir pateikė jo autoriui daug klausimų.
Premjeros išvakarėse Kioto Takashimaya Tsutaya knygyne buvo surengtas D. Liškevičiaus kūrybos vakaras. Menininkas pristatė savo gyvenimo darbus – kompleksinius projektus „Labirinthus“ (Šiuolaikinio meno centras, 2014 m., knyga „Labirinthus“, leidykla „Lapas“, 2018) ir „Muziejus“ (Nacionalinė dailės galerija, 2012 m., Lietuvos paviljonas 56-joje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje, 2015 m., knyga „Muziejus“, leidykla „Kitos knygos“, 2013).
Festivalio metu miesto centrinėje gatvėje, Hase Dai Go pastate, veikė Kioto architektūros filmų festivalio biblioteka, kurioje buvo galima pavartyti ir lietuvių klasikinių BEI šiuolaikinių menininkų, architektūros ir dizaino albumų.
Trečią kartą kompanijos „Vutter Koen“ rengiamas Kioto architektūros filmų festivalis kultūros apžvalgininkų vertinamas kaip nauja aukšto meninio lygio inciatyva, savo kokybe prilygstanti plačiai žinomiems tarptautiniams scenos menų festivaliui „Kyoto Experiment“ ir fotografijos festivaliui „Kyotographie“.
Dainiaus Liškevičiaus dalyvavimą festivalyje organizavo nepriklausoma kino kompanija „Just a moment“ bendarbiaudama su kultūros atašė Japonijoje, parėmė Lietuvos kino centras ir Vilniaus dailės akademija.
