„Projektui pavyko surinkti svajonių komandą – du nuostabius brandžius šokėjus, kita pora – labai jauni, artimesni Romeo ir Džuljetai pagal amžių, trečia pora – gyvai grosiantys muzikantai. Visi jie – nuostabūs ir jautrūs profesionalai. Publikai pasakosime apie didžią meilę ir... mirtį, kaip kliūtį jai. Kalbėsime ne tiek apie moters ir vyro santykį, kiek apie meilę apskritai ir tai, ką galima dėl jos padaryti. Neapeisime ir šių dienų konteksto – Ukrainoje kasdien žūvančių žmonių, kurie myli savo tėvynę ir už ją kaunasi“, – pasakoja P. Granhøjus, šokių kompanijos „Granhøj Dance“ meno vadovas, pirmąsyk Lietuvoje apsilankęs prieš 25 metus.

Po to jam nekart teko čia kurti savus projektus ar prisidėti prie kitų. Koncertinis šokis „This is not Romeo and Juliet“ ir buvo pastatytas Vilniuje, nes jaunųjų šokėjų pora Dominyka Markevičiūtė ir Povilas Jurgaitis kaip tik tuo metu buvo bebaigią studijas, o pats choreografas ir žinomo lietuvių šokėjo Mariaus Pinigio partnerė spektaklyje, graikė Sofia Pintzou galėjo atvykti į Lietuvą.

„Koncerto ašis – Berliozo, Mancini ir Gounod muzika – žinomų baletų, operų, filmų fragmentų interpretacijos. Muzika ir šokis tik sustiprina žinutę, kurią, tikiu, publika supras“, – sako paties sukurtu obstrukcijos principu dirbantis choreografas.

„Tai ne Romeo ir Džuljeta“

„Tai išskirtinis Palle’s darbo metodas. Kaip šokėjas susikuri kompoziciją, o kiti tuo metu tave fiziškai apriboja, bet vis vien turi įgyvendinti savo mintį. Kitaip sakant, turi atlikti savo vaidmenį, užduotį, nors esi ribojamas. Šį principą jis puikiai taiko ne tik šokėjams, bet šiuo atveju ir muzikantams, obstrukciją mes panaudosime ir ribodami Dalią su Glebu, kai jie gros“, – aiškina nekart su P. Granhøjumi dirbęs M. Pinigis.

Anot jo, scenos kolegų ribojimas vyksta pagal tam tikras taisykles: „Tą kūrybišką ribojimą reikėtų vadinti partneryste, laikydamiesi šio metodo taisyklių galime išgauti aukštos meninės kokybės rezultatą.“

Iš pradžių P. Granhøjus ketino Romeo ir Džuljetos temą gvildenti su M. Pinigiu, S. Pintzou ir Danijoje gyvenančia pianiste, tačiau prasidėjo pandemija, vėliau – karas Ukrainoje, ir pirminis planas pasikeitė. M. Pinigio siūlymu buvo atrinkta jaunųjų šokėjų pora ir fortepijoną pakeitė smuiko bei violončelės duetas.

„Viską suderinome, kai su Šeiko šokio teatro spektakliu „Boléro-Extended“, kuriame grojo ir Glebas, gastroliavome Danijoje. Trys poros Romeo ir Džuljetos temą jau gali interpretuoti įvairiais sluoksniais“, – sako M. Pinigis.

Šįmet Kintų muzikos festivalio meno vadovu tapęs G. Pyšniakas šokėjo M. Pinigio talentu susižavėjo Šeiko šokio teatro spektaklyje „Metų laikai“.

Dalia Dėdinskaitė, Glebas Pyšniakas

„Supratau, kad jis – nepaprastas menininkas, labai norėjau ką nors padaryti kartu. Paskui, kai vienas iš projekto „Boléro-Extended“ violončelininkų negalėjo dalyvauti spektaklyje, kurį statė Palle, į Daniją padėti pakvietė mane. „Boléro-Extended“ yra vienas gražiausių projektų mano muzikiniame kelyje. Man labai patiko, ką daro Palle, kaip jis interpretuoja šokį. Man regis, labai panašūs mūsų su Dalia atliekamos muzikos ir jo šokio tikslai – nešti aiškią žinutę, sujaudinti, įprasminti, paveikti. Šįsyk ta žinutė – apie meilę ir pagarbą ne tik tarp žmonių, bet ir skirtingų religijų, principų, įsitikinimų, meilę tėvynei“, – pasakoja G. Pyšniakas.

M. Pinigis įsitikinęs, kad gyvai žinomų atlikėjų poros griežiama muzika, jautrus smuiko ir violončelės duetas spektakliui suteikia dar daugiau intymumo, padeda perteikti, sustiprina idėją. „Turėsime ne tik groti, bet ir aktyviai dalyvauti – nešoksime, bet būsime judesyje“, – intriguoja G. Pyšniakas.

Spektaklis Nidoje turėtų trukti iki valandos – tikslaus laiko nusakyti neišeina, nes viskas jame lyg ir itin kruopščiai suplanuota, sudėliota, bet kartu – labai gyva.

Visa tebesitęsiančio Kintų muzikos festivalio programa čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją