Garso meno projektas „Kintai. Kitaip“ rengiamas antrus metus. „Menininkai tiria specifinės vietos garsovaizdį, po to sukuriame du viešus renginius, kurie tampa proga pažinti Kintus ir patį garso meną“, – pasakoja viena projekto kuratorių Ugnė Vyliaudaitė. Ji ir Lietuvos muzikos informacijos centro direktorė Radvilė Buivydienė pirmąsyk tokį projektą išbandė pernai: tąsyk į Kintus dviejų savaičių laikotarpiui pakvietė Belgijoje gyvenančią Mariją Rasą Kudabaitę ir Audrių Šimkūną, čia šie kūrėjai, naudodami įvairias garso įrašymo ir formavimo technikas, sukūrė kvadrofonines garso skulptūras, konceptualiai tiriančias gamtinį bei kultūrinį Kintų peizažą.
„Pernai Marija, dirbanti su daugiakanalėmis garso kompozicijomis, savo kūrinyje „Ulmas“ pasitelkė aplinkos įrašus iš itin tylių vietų. Ji padarė meditatyvią garso skulptūrą, kurios klausėme bažnyčioje. Audrius pasirinko technologiškai įgarsinti žmogaus ausiai negirdimus garsus, iš to sukurdamas kompoziciją „Pamarys“. Šįmet – kitaip. Simonas ir Kamilė patys konstruoja elektroakustinius instrumentus, išranda daiktus, lituoja, preparuoja, perdaro. Techniniais ir inžineriniais metodais jie sukuria neįprastą rezultatą. Ką per birželio mėnesį vykusios rezidencijos metu išgirdo ir įrašė Kintuose, savaip perdirbo ir sudėliojo Vilniuje“, – sako U. Vyliaudaitė.
Garso menininkų darbai pristatyti ten, kur jie pasirinko leisti rezidencijos laiką – kelis dešimtmečius nebeveikiančios stovyklos „Vėtrungė“ valgykloje, šiandien pasižyminčioje tvinpyksiška atmosfera.
Abu menininkai gilinasi į netradicinėmis garso inžinerijos priemonėmis išgaunamus garsus, jų prigimtį, kuria savadarbius, dažnai specifinio konteksto įkvėptus garso objektus. „Vėtrungės“ valgykloje rasti vietos „artefaktai“ tapo jų ruošiamų performansų ir konstruojamų garso objektų sudedamąja dalimi.
Po pristatymo Kintuose, rugpjūčio 22-ąją Kamilės Dambrauskaitės ir Simono Nekrošiaus kūrybą bus galima išgirsti Vilniuje, Lietuvos kompozitorių sąjungoje. Šiame koncerte savo kūrybą taip pat pristatys tarpdisciplininį ir garso meną kuriantis autorius Sholto Dobie. Edinburge gimęs, Vilniuje gyvenantis menininkas dirba su garsu, muzika, performansais, taip pat organizuoja renginius bei parodas. Jis naudoja laisvą kompozicinę struktūrą ir įvairius garso šaltinius, įskaitant naminius vargonus, „hurdy gurdy“, savadarbius instrumentus ir lauko įrašus. Vilniuje jis yra vienas iš „Studium P“ erdvės, taip pat „Sodas 2123“ renginių organizatorių, neseniai surengė rezidencijų seriją, kurioje dalyvavo menininkai Antonina Nowacka, Shakeebas Abu Hamdanas, „Ahti & Ahti“, Adamas Christensenas ir „The Ladies Club“.
Kartu su vasara besibaigiantis Kintų muzikos festivalis – tai 19 skirtingų koncertų, 12 kitų renginių, Šiaurės šalių kino kūrėjų ir kitų menininkų stovyklos. Vienas įdomesnių – rugpjūčio 26-ąją Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje vyksiantis naujosios vokalinės muzikos kolektyvo „Melos“ ir Austrijos vargonininko Klauso Lango koncertas „Ir vis dėlto man taip atsitinka“.
