„Liūdna, kad jis mirė toks jaunas“, – pranešime žiniasklaidai sako režisierius Werneris Herzogas apie legendinį rašytoją ir nuotykių ieškotoją Briusą Čatviną, sirgusį AIDS ir pasaulį palikusį vos 48 metų. Kai B. Čatvinas merdėjo ligos patale, W. Herzogas surengė paskutinį vizitą atsisveikinti. Kaip atsisveikinimo dovaną rašytojas režisieriui padovanojo kuprinę, lydėjusią jį visame pasaulyje. Po trisdešimties metų, nešinas kuprine, kino kūrėjas, įkvėptas B. Čatvino aistros klajoklių gyvenimui, leidosi į kelionę, pakeliui atskleisdamas prarastų genčių, klajūnų ir svajotojų istorijas.
Filme, kuriame gausu įsimintinų personažų ir susitikimų, režisierius tyrinėja kūrybiškumą ir asmenines vizijas, siejusias jį su B. Čatvinu: tai pasakojimų galia ir aistra įžvelgti žmonijos patirtis paribiuose gyvenančiose bendruomenėse. Nepakartojamu savo stiliumi piešdamas vieno charizmatiškiausių XX a. rašytojo portretą, filmas tuo pat metu atveria duris į vieno viziuonieriškiausių pasaulio režisierių vaizduotę ir aistras.
Grįždamas į vietas, kuriose B. Čatvinas lankėsi prieš kelis dešimtmečius, režisierius natūraliai sukelia diskusiją apie aplinkos nykimą ir žmones, kurie vis labiau prisideda prie neišvengiamo situacijos pablogėjimo. W. Herzogas tai komentuoja labai atvirai. „Tiek Briusas, tiek aš žinojome, kad žmonių rasė yra pakankamai trapi ir kad šioje planetoje turime ribotą laiką. Kuo daugiau žmonių gyvena Žemėje, tuo pažeidžiamesniu konstruktu ji tampa. Mūsų šioje planetoje yra per daug“, – įsitikinęs jis.
Ar režisierius bijo klimato pokyčių? „Ne, ne, ne, ne“, – šypteli kaip paprastai. „Aš tiesiog darau viską, ką galiu, ir nelaukiu, kol vyriausybės imsis veiksmų, nes tokie projektai yra labai sudėtingi ir tautos nesugeba to lengvai išspręsti politiniu lygmeniu. Nelaukite, kol jie pradės veikti: tai priklauso nuo mūsų visų. Kitu atveju, sėdėsime tirpstančioje planetoje.“
Apie režisierių:
Werneris Herzogas – vienas reikšmingiausių vokiečių naujojo kino režisierių, kurio kūryba apima vaidybinius ir dokumentinius filmus, gavusius daugybę apdovanojimų bei nominacijų. W. Herzogo žanrų ribos yra dažnai persipynusios, taip sukurdamos naujus, hibridinius žanrus. Režisieriaus dokumentikoje gausu vaidybos elementų, o vaidybinių filmų veikėjais tampa ne aktorių sukurti personažai, bet realūs žmonės. Per savo ilgai trukusią ir sėkmingą karjerą W. Herzogas praplėtė kino, kaip meno rūšies, galimybes ir atvėrė platų žanrų spektrą. Jo filmai apima kultūrų bei gyvenamųjų aplinkų įvairovę ir nagrinėja žmonių psichologinius kraštutinumus. Jis žavisi veikėjais, kurie savo noru atsiduria ekstremaliose situacijose ir plečia žmogaus galimybių ribas.