aA
Kaunui ruošiantis tapti Europos kultūros sostine peržvelgiama Vilniaus patirtis, ieškoma rizikų. Prisimenant sostinės patirtį galima sakyti, kad projektas nukentėjo, nes buvo politizuotas, LRT KLASIKAI sako „Kaunas 2022“ projekto vadovė Virginija Vitkienė. Buvusi „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ programų vadovė Elona Bajorinienė teigia, kad tokie projektai negali išvengti sąlyčio su politika: „Tam, ar miestas pretenduos tapti Europos kultūros sostine, ar ne, didelę įtaką daro ir politikai. Paraiškoje jie turi deklaruoti didelius savo pačių įsipareigojimus.“
© A.Didžgalvio nuotr.

Projektas – tarsi dvigalvis slibinas

„Europos kultūros sostinė“ yra didžiulis Europos Sąjungos kultūrinis projektas, kurį pirmiausia iniciavo Graikijos kultūros ministrė Melina Mercouri, LRT KLASIKAI sako Elona Bajorinienė. Jos teigimu, ši ministrės idėja pasirodė labai patraukli, taip susiklostė tradicija kasmet vienam Europos miestui suteikti kultūros sostinės titulą: „Taip iškeliamas konkretaus miesto europietiškumas, išskirtinumas, parodomi turimi kultūriniai turtai, įdomūs visai Europai.“

Virginija Vitkienė „Europos kultūros sostinės“ projektą palygina su dvigalviu slibinu. „Tai projektas, kurio metu švenčiama visos Europos kultūra konkrečiame mieste. Per šį projektą turi išsiskleisti kultūrų įvairovė, patirtys, kurios mus vienija kaip europiečius. Kita vertus, atsiskleidžia ir vieno miesto vietos kultūra, to miesto raida ir žmonių gyvenimai. Klausimas, kaip surasti viso to vaisingas jungtis“, – svarsto pašnekovė.

E. Bajorinienė, prisimindama vadovavimo patirtį projekte „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS2009) tvirtina, kad viskas prasidėjo nuo tuščio popieriaus lapo: „2007 m. buvo parengta paraiška ir įteikta Vilniaus komisijai. Vėliau Vilniaus savivaldybė vykdė įvairių kultūros institucijų ir žmonių apklausą apie tai, ką jie norėtų įgyvendinti 2009 m. Galiausiai, projekto programa visiškai neturėjo struktūros, o reikėjo, kad ji apimtų visas sritis – ir šiuolaikinį meną, ir paveldą, ir pan. Sukurti struktūrą ir užmegzti ryšius su kultūros bendruomene buvo sudėtingiausias darbas. Tai buvo ėjimas į nežinią.“

V. Vitkienė, kalbėdama apie vadovavimą projektui „Kaunas 2022“, prisipažįsta jaučianti tam tikrą atokvėpį. „Dabar „Europos kultūros sostinės“ titulas suteikiamas iki įvykio likus kur kas daugiau laiko, skiriami dveji metai pasiruošti. Mūsų komanda Kaune ieškojo įvairių kultūros galimybių, galvojome, kaip kurti jungtis. Šiuo metu pati vykdau kur kas mažiau įkvepiantį, bet svarbų darbą – esu atsakinga už administracinį vyksmą, kad viskas būtų sklandu“, – pasakoja projekto vadovė.

Kai kurios iniciatyvos tęsiasi iki šiol

Paklausta, kas liko po to, kai Vilnius buvo paskelbtas „Europos kultūros sostine“, E. Bajorinienė tikina, kad iš to gimė nemažai iki šiol besitęsiančių iniciatyvų: „Mažai kas prisimena, bet visų mėgstama „Kultūros naktis“ buvo VEKS2009 projektas. Tą patį galima pasakyti apie Gatvės muzikos dieną, Galerijų dieną. Yra ir projektų, besitęsiančių kitokiais pavidalais, pavyzdžiui, „Menas netikėtose erdvėse“. Be to, Vilniui esant Europos kultūros sostine pasiūlyta steigti ir Lietuvos kultūros sostines.“

E. Bajorinienė, kalbėdama apie VEKS2009 klaidas, teigia, kad daugelis tokia laiko skulptūrą „Krantinės arka“. „Aš pati vadinamojo vamzdžio nelaikyčiau klaida. Tai nemirtinga ir neplanuota provokacija, dešimčiai metų į priekį sukelianti aršias diskusijas apie tai, kaip visuomenė supranta ir priima šiuolaikinį meną. Štai to paties skulptoriaus (Vlado Urbanavičiaus) darbas kyla šalia greitai atsidarysiančio MO muziejaus, ir tai nekelia jokių panašių kalbų“, – tikina pašnekovė.

Anot E. Bajorinienės, Vilniui esant Europos kultūros sostine ypač vargino visuomenės puolimas: „Mes nesugebėjome suvaldyti neigiamos informacijos. Tiesioginiai projekto vykdytojai išties bandė analizuoti, kodėl kilo toks aršus puolimas. Komunikacinis karas tikrai buvo pralaimėtas. Pamenu, kad erzelynė kilo nuo konkretaus Kultūros ministerijos pranešimo, kad daromas viešosios įstaigos auditas, išplatinta žinia, kad kažkas negerai su pinigų panaudojimu. Į tokią žinią sureagavo visos išorinės jėgos.“

Projekto VEKS2009 valdymas buvo visiškai padrikas, teigia E. Bajorinienė ir priduria, kad situaciją pablogino finansinė situacija. „Viskas baigėsi projekto finansavimo nurėžimu. Ne dėl to, kad atėjo krizė, nes juk 2008 m. apie ekonominę krizę niekas dar nekalbėjo. Kažkas tiesiog suplanavo ir įrašė neteisingus skaičiukus prie pinigų sumos, kuri turėjo būti skirti projektui. Finansavimas buvo 40 proc. mažesnis, nei buvo numatyta Vyriausybės biudžete. Iki šiol nežinau atsakymų, kodėl taip viskas susiklostė“, – sako kultūros veikėja.

Išanalizavo Vilniaus patirtį

V. Vitkienė tvirtina, kad „Kaunas 2022“ analizavo Vilniaus patirtį ir taip pat įžvelgė tam tikras rizikas: „Svarstėme apie žiniasklaidos puolimą. Jau šių metų vasario 9 d. pasirodė pirmas atakuojantis pranešimas, kad „Europos kultūros sostinės“ projektas yra susikompromitavęs. Kažkas apie tai nusprendė itin greitai. Prisimenant Vilniaus patirtį, galiu pasakyti, kad projektas nukentėjo, nes buvo politizuotas.“

E. Bajorinienė sako, kad „Europos kultūros sostinės“ projektas negali išvengti sąlyčio su politika. „Tam, ar miestas pretenduos tapti Europos kultūros sostine, ar ne, didelę įtaką daro ir politikai. Paraiškoje jie turi deklaruoti didelius savo pačių įsipareigojimus“, – tvirtina pašnekovė.

E. Bajorinienė, svarstydama apie Kauno pasiruošimą tapti Europos kultūros sostine, sako linkinti projekto komandai užmegzti kuo geresnius ryšius su miestiečiais ir bendruomenėmis: „Jei miesto gyventojai sirgs už šią idėją, identifikuosis su ja, bus labai gerai. Linkiu, kad tai taptų dideliu įvykiu miesto gyventojams ir jo svečiams. Labai smagu atvažiuoti į bet kurią Lietuvos vietą, kur vyksta kažkas įdomaus, kur žmonės kuria, galvoja apie savo ateitį. Kaune pastebiu tikrai labai įdomių ir savitų dalykų, kurių anksčiau nebuvo. Tai patraukia mano dėmesį.“

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Rytis Valantinas. Menas tuo ir įdomus, kad neapibrėžiamas

„Šiaip kūryba yra saldus dalykas, jeigu... ji įvyksta“, – menotyrininkei Ramutei...

Asmik Grigorian ir operos „Saulė ir jūra“ kūrėjos turėtų sulaukti 20 tūkst. eurų premijų

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas patvirtino tvarką, pagal kurią svarbius tarptautinius...

Oskaras Koršunovas: galėjau daug kartų nuskęsti, bet išplaukiau (6)

Šiemet penkiasdešimtmetį skaičiuojantis režisierius Oskaras Koršunovas žurnalistui Andriui...

Po vandeniu Kubos pakrantėje piešiantis menininkas: esu priklausomas

Menininkas iš Kubos Sandoras Gonzalezas teigia, kad jam idealiausia vieta tapyti – giliai po...

Paroda, kurioje Jonas Mekas nebespėjo sudalyvauti (4)

„Kai mirsiu aš šiandien, ar gal rytoj – likimas mūsų tai nepastovus... Prašyčiau užrašyt...

Top naujienos

Pensininkės laiškas Verygai: su šunimis elgiamės kultūringai, o su žmonėmis bet kaip

„Kiek gali vaistinės ir gydytojai kentėti Jūsų pakeitimus gydymo srityje“, – laiške į...

Urėdijų drama: vadovas prabilo apie buvusių valdžių iššvaistytą milijardą (29)

Valstybinių miškų urėdijos vadovo poste vis dar likęs Marius Pulkauninkas , įvertinęs...

Investuotojai sandorių plūsta į laimingiausią pasaulyje šalį (4)

Investuotojai atranda, kad laimingiausioje pasaulio šalyje gera plėtoti verslą.

Sukrečianti šeimos drama: tėvų geriausias draugas pagrobė ir ilgus metus tvirkino jų dukrą (38)

Jan Broberg košmaras prasidėjo, kai ji atsibudo gulinti lovoje su pririštomis kojomis ir rankomis,...

Profesorius Stukas giria konservuotus žirnelius, tačiau daugelis suklysta vos atidarę dėžutę

Atsidarę konservuotus žaliuosius žirnelius juos panaudojame kaip garnyrą prie įvairiausių...

Būdama mokine neteko mamos, o po kelių metų išgirdo ir skaudžią diagnozę: gedėti nebuvo kada (12)

Jau dvylika metų cukriniu diabetu sergančiai Kotrynai Ignatavičienei gyvenimas negailėjo...

Ne močiučių Palanga: kokias madas ilgąjį savaitgalį demonstravo pajūrio poilsiautojai (182)

DELFI Stilius tęsia gatvės mados reportažus ir šįkart sostinę išmainė į pajūrį. Ilgąjį...

Seime – svarstymai dėl dar vienos nedarbo dienos (2)

Seimas antradienį diskutuos, ar nuo 2020 metų į švenčių dienų, per kurias nedirbama,...

Paviešintoje Bakingamo rūmų įspūdingiausios salės nuotraukoje pamatė kai ką neįprasto: ar pastebėsite slaptas duris? (2)

Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II netrukus smalsuoliams pravers duris į savo...

Ruoškitės dar vienai karščio bangai: temperatūra kils net iki +32 (14)

Šiandien Lietuvos orus lems virš Centrinės Baltijos įsitvirtinęs anticiklonas. Lietaus ir vėl...