Sėkmingai dirbusi gydytoja ir mokslininke Ana atsisakė karjeros, kad galėtų rūpintis šeima, ką iki šiol darė jos vyras ir buvęs laboratorijos asistentas Lucas. Sužinojusi apie jo romaną su Klara, jų viršininko Kristoferio dukterimi, ji nuolat įmaišydavo nuodų į jo maistą. Lucas išgyveno, o Ana buvo uždaryta...
Dabar Ana vėl laisva. Tačiau ji nebegali užsiimti savo profesija, jos vyras globoja jųdviejų sūnus ir nori su ja skirtis, kad galėtų vesti Klarą. Ana desperatiškai kovoja, kad išsaugotų šeimą, prasmę teikiantį darbą, galų gale naują jos pačios gyvenimo etapą. O aplinkiniai tuo tarpu žiūri į ją kaip į uždelsto veikimo bombą... klausdami savęs, ar ji keršys.
Nuo tada, kai 431 m. pr. m. e. Atėnuose Euripidas pastatė savąją graikų mito apie Medėją versiją, sukurta šimtai šio mito variantų. Kamilė Gudmonaitės pasirinktoje Simono Stone‘o interpretacijoje mitas, fikcija ir tikrovė supinami į šiuolaikinę tragediją, kurią jaunoji režisierė pateikia kaip įtemptą psichologinį trilerį.
Anot teatro kritiko Reingarto Sauppe (nachkritik.de), Kamilei Gudmonaitei pavyko sukurti ne tik stiprią ir paveikią istoriją, bet ir parodančią, kaip silpnai civilizuotos priemonės padeda išvengti konfliktų ir sutramdyti netekties bei sielvarto sukeltas emocijas. Aną ir Lucą labai tikroviškai ir įtikinamai suvaidinę aktoriai taip pat nusipelno kuo didžiausių aplodismentų.
Pernai Kamilė Gudmonaitė rezidavo Berlyno „Deutsches Theater“, kuriame pastatė publikos ir teatro kritikų labai gerai įvertintą spektaklį „Unspoken“, tebesantį šio teatro repertuare. Spektaklį galėjo išvysti ir Lietuvos žiūrovai.
