aA
Šį šeštadienį, liepos 14-ąją, Nidoje prasidės XXII tarptautinis Thomo Manno festivalis. Kasmetis renginys vėl pakvies vasarotojus pasisemti muzikos, žodžio, dailės ir kino įspūdžių, derinti juos su auksinio paplūdimio malonumais.
Thomas Mannas Nidoje. T. Manno kultūros centras (6)

Festivalio šūkiu šįkart pasitelkti 1918 metais T. Manno ištarti žodžiai „..su gera mina pasveikinti demokratinį naują pasaulį“. „Rašytojas tikėjo proveržiu, kuris karui pasibaigus įvyksiąs Europoje“, – teigė festivalio vadovė Lina Motuzienė.

Trys T. Manno vasaros Nidoje

Į Nidą T. Mannas su žmona, vokiečių pramonininko dukra Katia Pringsheim-Mann, ir dviem vaikais pirmą kartą atvažiavo 1929-ųjų rugpjūtį. Tada tai buvo gana archajiškas žvejų kaimas. Šeima apsistojo vokiečių dailininkus ekspresionistus menančiuose Hermanno Blodes svečių namuose. Per šešias viešnagės dienas Mannams kilo mintis čia statytis vasarnamį.

Per nepilnus metus namas iškilo ant Uošvės kalnu vadintos aukštumos. 1930 metų liepos 16-ąją T. Mannas su šeima pravėrė naujojo vasarnamio duris. Tąkart rašytojas į žvejų kaimelį atkeliavo jau kaip Nobelio premijos laureatas: 1929 metų lapkričio 12-ąją Švedijos akademija 54-erių T. Mannui skyrė literatūros premiją – visų pirma už romaną „Budenbrokai“. Dalis sumos iš 200 tūkst. markių premijos padengė rezidencijos statybos išlaidas.

Tris Nidos vasaras T. Mannas rašė stambiausią savo veikalą – romaną Šv. Rašto motyvais „Juozapas ir jo broliai“. Darbavosi disciplinuotai, laikydamasis režimo. Namuose ir aplink namus turėjusi būti visiška ramybė – tuo rūpinosi Katia, neleidusi vaikams triukšmauti.

Džiaugtis išsvajota ramybe T. Mannui teko neilgai. 1930-ųjų rugsėjį nacionalsocialistai tapo antrąja pagal dydį Vokietijos parlamento partija. Fašizmo artėjimas jautėsi ir Nidoje. Miestelyje savavaliavo „hitlerjugendas“. Į rašytojo rezidencijos kiemelį atskriejo apdegintas „Budenbrokų“ tomas. Kitą kartą dužo vasarnamio langai. Šeimai čia tapo nesaugu. Rašytojas apsistojo Šveicarijoje.

Kūriniai bus publikuojami Vokietijoje

Atogrąža į naujos epochos Europoje pradžią, kai imperijų griuvėsiuose iškilo vienuolika naujų valstybių, T. Manno festivalis užbaigia 2014-aisiais pradėtą penkerių metų ciklą „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“. „Ateina laikas pasvarstyti apie naują temą kitų metų festivaliui“, – sakė L. Motuzienė.

Tradicijų tvarkingai, „vokiškai“ paisoma, tačiau šiemet festivalyje bus ir naujovių. Tarkime – T. Manno kūrybos skaitymai. Kasdien nuo 11 valandos ryto Neringos istorijos muziejuje rašytojo kūrinius skaitys festivalio rengėjai ir rengėjos.

2017-aisiais festivalyje gana sėkmingai rengtas esė konkursas. Šiemet jis taip pat buvo paskelbtas, jaunieji rašytojai samprotavo naujojo festivalio tema. Su klausytojais susitiks konkurso laureatai Domas Lavrukaitis, Ernesta Dambrauskaitė ir Teodoras Žukas. Jų kūrinius, profesionalių vertėjų išverstus į vokiečių kalbą, žadama publikuoti Vokietijoje.

Dedikuoja naują kūrinį

Per Žodžio programos renginius festivalininkai susitiks su T. Manno kūrybos žinovu Hansu Wisskirchenu, profesore Dorothee Wierling ir lenkų kultūros ir politikos garsenybe, disidentu, publicistu, redaktoriumi Adamu Michniku. Šį kalbins istorikas Alvydas Nikžentaitis.

Vienam lietuvių prelegentui skiriamą Žodžio programos kvotą šiemet išnaudos diplomatas, istorikas prof. Alfonsas Eidintas. Su poetu, vertėju Antanu Gailiumi juodu kalbėsis apie pirmąjį Lietuvos valstybės atstatymo planą ir jo alternatyvas.

Festivalis išsaugo tradiciją paskatinti vieną muzikos kūrinio premjerą. Šiemet festivaliui parašė 2017-ųjų Nacionalinės premijos laureatė Justė Janulytė. Jos „Vėjo arfą“ klavesinui ir styginių orkestrui atliks pianistas Sergejus Okruško ir Klaipėdos kamerinis orkestras (vadovas Mindaugas Bačkus).

Debiutų vakarą pagrindinis dėmesys bus sutelktas į pianistę Onutė Gražinytę, „Aidijos“ choro vadovo Romualdo Gražinio dukrą ir visame pasaulyje garsėjančios dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos seserį. Pasak L. Motuzienės, Onutė festivalyje pradėjo lankytis nuo mažumės ir kartu su juo užaugo.

Išmėgins bažnyčios akustiką

Dar viena festivalio naujovė – choro dirigentų meistriškumo pamokos. Lietuvių, latvių ir estų jaunieji chorvedžiai taip pat pasirodys per debiutų vakarą, atliks Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui skirtą kūrinį.

Koks festivalis, jei neskamba rečitalis? Savo pasirodymais klausytojus šiemet pradžiugins net trys pianistai: ilgamečiai festivalio bičiuliai Daumantas Kirilauskas bei Jurgis Karnavičius ir pirmą kartą Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios akustiką išmėginsiantis jaunasis talentas Ignas Maknickas.
Antrąją festivalio dieną Kuršių nerijos istorijos muziejuje vokiečių istorikas Klausas Richteris, tyrinėjantis Pirmojo pasaulinio karo socialinius reiškinius, pristatys dokumentinę parodą „Laisvė ir skilimas: Europa po Pirmojo pasaulinio karo“.

Festivalio partneris Nidos meno kolonija su lietuvių ir užsienio menininkais surengs ypatingą parodą „Perfor(m)uoti peizažai“.

Vienas festivalio renginys įvyks Juodkrantėje. Miniatiūrų muziejuje bus pristatyti rodomi Nidos dailininkų kolonijos kūrėjų darbai iš klaipėdiečio Aleksandro Popovo rinkinių.

Jauna ir talentinga pasitinka pabaigą

Sakoma: „Pavydžiu to dar nemačiusiems“. Festivalio kino programa šįkart išties pavydėtinai dosni, tačiau kaip ir kasmet – nemokama. Žiūrovai kinu bus lepinami šešis vakarus iš eilės.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ bus rodomas dokumentinis filmas apie vokiečių meno garsenybę „Beuysas“. Susitikti su žiūrovais atvažiuoja režisierius Andresas Veielis ir Josepho Beuyso draugė Rhea Thönges-Stingaris.

Kitą vakarą režisierė, fotomenininkė Vilma Samulionytė pristatys su seserimi Jūrate sukurtą dokumentinį filmą „Močiute, Guten Tag!“, kuris gilinasi į fatališkas šeimos paslaptis, tačiau nestokoja ir humoro scenų.

Jauna ir talentinga Oda von Siering pasitinka epochos pabaigą: 1914-ųjų vasarą, prieš prasidedant Pirmajam pasauliniam karui, ima byrėti carinei Rusijai pavaldi vokiečių bendruomenė Baltijos šalyse. Odos likimą paveikia susitikimas su estų anarchistu ir rašytoju. Apie tai – režisieriaus Chriso Krauso filmas „Poetės dienoraščiai“.

Malgorszatos Szumowskos „Veidas“ palepins subtiliu humoru ir gerokai šaržuotomis dabartinės Lenkijos grimasomis, kurios atidesniam žiūrovui primins ir lietuviškas aktualijas.

Kad kino klasiko Friedricho Wilhelmo Murnau „Tabu“ nebūtų toks nebylus, jį mušamaisiais įgarsins lietuvių perkusininkas Vladas Dieninis ir vokiečių elektroninės muzikos garsenybė Thomas Köneris.
O mačiusieji (ne nemačiusių, ko gero, nėra) geriausią Europos filmą „Tonis Erdmanas“ mielai jį pažiūrės dar kartą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Juozo Kavaliausko atminimo paramos fondas veiklą pradeda labdaros koncertu ir meno kūrinių e. aukcionu

Šių metų spalio 16 d. Juozo Kavaliausko atminimo paramos fondas organizuoja savo pirmąjį labdaros...

Kino klube – naujausias Wernerio Herzogo filmas

Tarptautinio Kauno kino festivalio Kino klubas pristato išskirtinį seansą – naujausią žymaus...

Aleksandro Vasiljevo parodoje – XX amžiaus mados šedevrai

Lietuvos dailės muziejus spalio 22 d., antradienį, 18 val. Taikomosios dailės ir dizaino...

„Man Booker“ premija paskirta Margaret Atwood ir Bernardine Evaristo papildyta

Prestižinė „ Man Booker “ premija už grožinę literatūrą pirmadienį buvo neįprastai...

Alytuje atidaryta akto fotografijų paroda, kurioje menas susilieja su seksualumu (6)

Antrojo Alytaus tarptautinio fotografijos festivalio „Foto Fest Alytus 2019“ metu Alytaus...

Top naujienos

Nausėdos pasisakyme - išskirtinis dėmesys senjorams: man gėda pildoma (103)

Beveik 100 dienų darbo laikotarpį pasiekęs prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo esąs ir...

Nuo kitų metų išmokos turėtų keistis beveik visiems (91)

Nuo kitų metų Lietuvoje turėtų didėti vaiko pinigai, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos...

Šaltiniai: JAV svarstymuose – priemonės, kurios reikštų sąjungos su Turkija pabaigą (7)

JAV administracija svarstė galimybę išgabenti branduolinę ginkluotę iš Indžirliko bazės...

„Regitra“ paskelbė naujus numerio ženklų derinius – siūlo suskubti ir dar neturintiems automobilio (24)

„Regitra“ papildė planuojamų gaminti numerio ženklų sąrašą naujais deriniais. Automobilių...

Bankų ir prekybos tinklų mokesčius Nausėda sieja su lengvatos dyzelinui mažinimu (2)

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad valdančiųjų siūlomus naujus bankų aktyvų ir prekybos...

Metų seklys: žemaičių „teroristas“ nekentė savo „kolegos“, vyrai konfliktavo dėl tuštybės (7)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Obuolių nauda sveikatai – neišmatuojama, bet daugelis vartoja netinkamai

Obuolys, matyt, yra tas vaisius, apie kurį atrodo, kad žinome viską. Jie auga ne tik kiekvieno...

Nausėda automobilių mokestį įsivaizduoja kitaip (24)

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį paragino automobilių mokestį sieti ne vien su tarša, bet...

Artimiausiu metu sergančiųjų gripu tik daugės: šeimos gydytojos pasidalijo patarimais, kaip išvengti ligos patalo (1)

Atsikėlus ryte čiaudint, kosint, sloguojant, karščiuojant, žmonėms gan sunku suprasti, ar tai...

Gyvai / Tiesiogiai: Prezidentas Nausėda – apie per šimtą dienų nuveiktus darbus (31)

Prezidento Gitano Nausėdos spaudos konferencija apie per šimtą dienų nuveiktus darbus