„Nacių konspiracija“ – dviejų žinomų rašytojų ir televizijos dokumentikos kūrėjų, Brado Meltzerio ir Josho Menscho, knyga.
„Knygos autoriai pasakoja apie sąmokslą, kuris istorijoje apipintas labai daug legendų, ir iki šiol istorikai ginčijasi, kiek jose yra tiesos, kiek netiesos. Veiksmas vyksta, kai Ruzveltas bando susitarti su Stalinu ir Čerčiliu, kad kažkaip pakreiptų Antrojo Pasaulinio karo eigą, o naciai bando jiems sutrukdyti. Susitikimas vyksta netikėtoje vietoje – Irane. Knygoje atskleidžiama, kodėl būtent Iranas, kokios priežastys lėmė, kodėl būtent ten, kaip buvo ruošiamasi susitikimui. Toks jausmas, lyg būtum muse ant sienos, kuri būtų galėjusi visko klausyti, kaip vyksta derybos, stebėti diplomatinius niuansus, žmonių charakterius“, – pasakojo J. Žuolytė.
„Visi tie politiniai lyderiai labai ryškūs, kiekvienas turi savo veidą, labai įdomiai galima skaityti kaip tiesiog romaną, bet pirmiausia šita knyga istorijos mėgėjams, skaitai ir po kiekvieno skyriaus nepaleidi, nori sužinoti, kaip viskas buvo. Taip pat visiems, kuriems įdomu diplomatija, istorija, istorinės asmenybės – plačiam ratui žmonių gali tikti“, – sakė ji.
Jenny Odell yra įvairių sričių menininkė ir bestselerių autorė. Knygoje „Laikas, kaip atrasti gyvenimą už laikrodžio ribų“ ji teigia, kad laikrodis, pagal kurį gyvename, buvo sukurtas ne žmonių naudai, o siekiant pelno. Štai kodėl mūsų gyvenimai, netgi laisvalaikis tapo panašūs į nesibaigiantį ratą, kuriame esame įsukti į planavimo, pirkimo, pardavimo ir efektyvaus laiko panaudojimo rutiną. Laikas matuojamas, vertinamas ir kartu laikomas dalyku, kuris gali būti kaupiamas, parduodamas ir kilnojamas.
„Tiesą pasakius, kai pasiėmiau šitą knygą, kiek nerimavau, kad tai bus paviršutiniška populiarioji psichologija ar saviugda, bet klydau. Tai yra labai įdomus tyrimas, su daug sociologijos, kultūros, antropologijos žinių. Autorė yra menininkė, bestselerių autorė, turi labai platų išsilavinimą ir labai daug žinių sudėjo į knygą. Čia ir kapitalizmo kritika, ji pasakoja, kaip verslininkai, jos požiūriu, išnaudoja žmones, kad laikrodis tarnauja ne žmonių, o kapitalo naudai, bando paaiškinti, kaip kur kas veikia, kad ne visi gyvena kaip Vakarų pasaulyje, ne visi laiką taip traktuoja, žiūri skirtingus papročius, žiūri kaip net skirtingi žodžiai naudojami apibūdinti įvairioms su laiku susijusioms sąvokoms, ir apie paukščių stebėjimą rašo, labai daug skirtingų potemių paliečia. Labai įdomi knyga akiračio praplėtimui, tad nuoširdžiai rekomenduoju“, – kalbėjo J. Žuolytė.
„Turiu pasakyti, tai nėra lengvas skaitinys, labiau lėto skaitymo knyga, bet, kaip ir autorė pataria, galima dalykais lėtai mėgautis, įsigilinti, pamąstyti – tikrai verta“, – komentavo ji.
Michaelas J. Bentonas – mokslininkas, kuris visą gyvenimą nagrinėja dinozaurus, juos pamilo nuo vaikystės, o dabar savo žinias ir patirtį sudėjo į knygą „Dinozaurai. Naujas žvilgsnis“.
„Bet nebūtinai turi būti dinozaurų fanas, kad skaitytum šią knygą. Joje įdomu tai, kad autorius pasakoja apie savo kaip mokslininko kelią, kaip vyksta mokslas, kaip jis keitėsi, koks buvo supratimas apie dinozaurus anksčiau, kaip vienas teorijas keitė kitos – jis iš esmės pasakoja, kaip vyksta mokslas, į tai labai įdomu pasižiūrėti“, – sakė J. Žuolytė.
„Būna kažkokios teorijos, naujos technologijos jas paneigia, tada mokslininkai ginčijasi. Pavyzdžiui, naujos technologijos įrodo, kokios spalvos buvo dinozaurai, kokių plunksnų, nors dažnai įsivaizduojame, kad jie buvo be plunksnų – dabar tai jau galima atkurti, kas atrodė jo karjeros pradžioje neįmanoma. Mokslo mėgėjams įdomi knyga“, – kalbėjo „Delfi Kultūra“ redaktorė.
Sofía Segovia literatūros mėgėjams Lietuvoje jau gerai žinoma iš knygos „Bičių dūzgesys“, kuri sulaukė didelio populiarumo. O dabar jie jau gali mėgautis kitu jos kūriniu „Klajūnai“.
„Šis romanas pasakoja apie Antrąjį Pasaulinį karą ir porą šeimų tame kontekste. Kaip sako klasikai, statistika yra viena, bet kai papasakoji konkretaus žmogaus istoriją, viską supranti kur kas geriau. Šios šeimos gyvena Rytų Prūsijoje, kai jas užklumpa karas – matome, kaip jos reaguoja, iš žmogiškos perspektyvos įdomu pasižiūrėti, kaip žmonės priėmė sprendimus, kaip jiems atrodė tie prasidedantys didžiuliai įvykiai, kai Hitleris atėjo į valdžią, kaip jie matė jį visai kitaip, nei dabar, kai žiūrime į jį iš laiko perspektyvos. Knygoje žmonėms tenka priimti labai sunkius sprendimus, ar jiems gelbėti tik savo šeimą, ar padėti kitam, ar gelbėtis tik pačiam – labai emociškai nelengva knyga, bet lengva ranka parašyta, įtraukiančios peripetijos ir įvairios mažesnės istorijos, nes net ir karui vykstant žmonės bendrauja, pykstasi, įsimyli vienas kitą. Knyga kokybiškos grožinės literatūros mėgėjams“, – sakė J. Žuolytė.
